Žiemą langą paliekate vos pravertą? 5–10–15 taisyklė padės vėdinti namus neprarandant tiek daug šilumos

Aprasoję langai, sunkus oras ir drėgni kampai dažnai paskatina ilgiau praverti langą. Tačiau žiemą toks įprotis gali atšaldyti patalpas labiau, nei tikėjotės. Trumpas, intensyvus vėdinimas leidžia greičiau pakeisti orą ir mažiau atvėsinti sienas bei baldus. Tam dažnai siūloma paprasta 5–10–15 taisyklė, pagal kurią vėdinimo trukmė pasirenkama atsižvelgiant į lauko temperatūrą.

Vis dėlto šios taisyklės nereikėtų suprasti kaip pažado pašalinti visą drėgmę neprarandant nė trupučio šilumos. Atidarius langą dalis šilumos pasišalina. Tikslas – pašalinti užsistovėjusį orą ir drėgmės perteklių kuo veiksmingiau, nepaliekant patalpų ilgam šalti.

Ką reiškia 5–10–15 taisyklė?

Taisyklės esmė paprasta: kuo lauke šalčiau, tuo trumpesnio intensyvaus vėdinimo dažniausiai pakanka. Ji padeda prisiminti, kad šaltą žiemos rytą lango nebūtina laikyti atidaryto tiek pat, kiek švelnią rudens dieną.

Tai buityje naudojamas orientyras, o ne tikslus kiekvienam būstui tinkantis grafikas. Oro apykaitą lemia ir vėjas, langų dydis, patalpų išdėstymas bei tai, ar galima sudaryti skersvėjį. Atvėrus langus priešingose būsto pusėse oras gali pasikeisti greičiau nei vėdinant per vieną nedidelį langą.

Todėl laikrodis turėtų padėti prisiminti uždaryti langą, tačiau vien minučių skaičius dar neparodo, ar patalpa tinkamai išvėdinta.

Kodėl ilgai atverstas langas žiemą gali būti prastas pasirinkimas?

Atvertimo režimu paliktas langas atrodo patogus: nereikia jo plačiai atidaryti, o gaivesnis oras po truputį patenka į kambarį. Tačiau šaltu oru toks vėdinimas gali užsitęsti. Tuo metu labiausiai šąla aplink langą esančios konstrukcijos ir paviršiai.

Jeigu langas taip paliekamas ilgam, vėliau reikia sušildyti daugiau nei vien pasikeitusį orą. Atvėsę paviršiai taip pat turi atgauti šilumą. Dėl to trumpas ir intensyvus vėdinimas dažnai yra praktiškesnis pasirinkimas.

Papildomą reikšmę turi po langu esantis radiatorius. Jo termostatinė galvutė, pajutusi šalto oro srautą, gali padidinti šildymą. Tuomet sistema aktyviau šildo būtent tuo metu, kai šiltas oras keliauja lauk. Jei radiatorius reguliuojamas, prieš vėdinimą jo nustatymą galima trumpam sumažinti, o uždarius langą grąžinti įprastą.

Namų vėdinimas gali iššaukti pelėsįNuotrauka: OpenAI

Kaip pravėdinti, kad kambarys neliktų šaltas?

Pirmiausia atlaisvinkite priėjimą prie lango, kad jį būtų galima atidaryti plačiai. Vos praverta varčia ir pilnai atvertas langas sukuria skirtingas vėdinimo sąlygas, todėl nereikėtų vienodai vertinti ir jų trukmės.

Jei būsto išdėstymas leidžia, trumpam atidarykite langus skirtingose pusėse ir sudarykite oro judėjimo kelią. Pasirūpinkite, kad skersvėjis neužtrenktų durų ar langų. Vėdinimui pasibaigus juos uždarykite ir patikrinkite, ar radiatoriai grąžinti į įprastą režimą.

Nereikia laukti, kol kambaryje pasidarys labai šalta. Intensyvaus vėdinimo tikslas – greitai pakeisti orą. Užuot palikus langą pravirą ir išėjus į kitą patalpą, patogiau nusistatyti trumpą priminimą. Tai ypač praverčia rytais, kai vienu metu gaminami pusryčiai ir ruošiamasi iš namų.

Drėgmę verta matuoti, o ne spręsti vien iš langų

Aprasojęs stiklas yra pastebimas ženklas, tačiau jis vienas nepasako visos situacijos. Kondensatas priklauso ir nuo paviršiaus temperatūros: labai šaltoje vietoje drėgmė gali kauptis net tada, kai kitur patalpoje problema neatrodo didelė.

Paprastas higrometras padeda suprasti, kaip drėgmė keičiasi per dieną. Dažnai minimas 40–60 proc. santykinės oro drėgmės intervalas, tačiau šaltuoju sezonu svarbu stebėti ir pačius paviršius. Nuolat šlapi langų kraštai, drėgnos palangės ar kampai rodo, kad reikia ieškoti priežasties, net jeigu matuoklio skaičius neatrodo grėsmingas.

Higrometro nedėkite prie pat atviro lango ar tiesiai virš radiatoriaus. Tokia vieta prasčiau atspindės įprastas kambario sąlygas. Naudingiau stebėti rodmenis prieš vėdinimą ir po jo, o ne daryti išvadą iš vieno atsitiktinio matavimo.

Kada vėdinti svarbiau nei laikytis nustatyto grafiko?

Drėgmė namuose susidaro netolygiai. Jos daugiau atsiranda gaminant maistą, prausiantis, džiovinant skalbinius ir ilgiau būnant uždaroje patalpoje. Todėl vienodas vėdinimo grafikas kiekvienai dienai ne visada bus pakankamas.

Ryte verta pasirūpinti miegamojo oru. Po dušo svarbu pašalinti vonios kambaryje susikaupusią drėgmę, o gaminant maistą naudoti tam skirtą vėdinimą. Jeigu patalpose džiūsta skalbiniai, drėgmės rodmenis teks stebėti atidžiau ir prireikus vėdinti papildomai.

Kartais rekomenduojama žiemą langus trumpam plačiai atverti tris ar keturis kartus per dieną. Tačiau tai nėra visiems namams privalomas dažnis. Viename būste gyvena vienas žmogus, kitame – keli, skiriasi ir patalpų dydis bei įrengtos sistemos. Vėdinti reikia pagal realias sąlygas.

Ventiliacijos angų neuždenkite bandydami sutaupyti

Kalbant apie mažesnius šilumos nuostolius svarbu nepainioti dviejų dalykų: ilgai atversto lango ir būste įrengtų vėdinimo angų. Patarimas nepalikti lango atvertimo režimu nereiškia, kad žiemai reikia užklijuoti groteles ar uždaryti visas orlaides.

Jeigu namuose yra mechaninė vėdinimo sistema ar rekuperatorius, jis turi veikti pagal savo paskirtį ir nustatymus. Tokiuose namuose langų atidarymo poreikis gali skirtis nuo būsto, kuriame oro apykaita daugiausia priklauso nuo natūralaus vėdinimo.

Taip pat verta patikrinti, ar neuždengtos oro ištraukimo grotelės, ar veikia vonios ventiliatorius, ar prižiūrėti sistemos filtrai. Vien atidaromas langas neišspręs netinkamai veikiančios nuolatinės ventiliacijos problemos. O jos išjungimas taupymo sumetimais gali paskatinti drėgmės kaupimąsi.

Ar taip galima šildymui išleisti 10 proc. mažiau?

Vien pagal pasirinktą vėdinimo taisyklę tokio rezultato pažadėti negalima. Sąskaitai įtakos turi pastato šiluminės savybės, šildymo sistema, palaikoma temperatūra, oro sąlygos ir ankstesni įpročiai. Žmogus, kuris langą laikydavo atverstą valandų valandas, pakeitęs elgesį gali pajusti kitokį rezultatą nei tas, kuris jau vėdina trumpai.

5–10–15 taisyklės nauda – aiškus priminimas vėdinti sąmoningai. Ji padeda neužmiršti lango ir skatina įvertinti lauko sąlygas, tačiau nepakeičia būsto problemų nustatymo.

Jeigu drėgmė greitai sugrįžta, langai nuolat šlapi arba kampuose atsiranda pelėsio požymių, nereikėtų vien ilginti vėdinimo. Tuomet svarbu patikrinti drėgmės šaltinius, ventiliaciją ir šaltų paviršių priežastis. Tinkamai vėdinant namuose turėtų likti gaivesnis oras, o ne visą dieną juntamas šaltis.