Lapai vis dar laikosi, o lapkritį griaudžia? Senoliai šiuose ženkluose įžvelgdavo žiemos ir būsimo derliaus likimą

Ilgai nenukrentantys lapai žadėdavo atšiaurią žiemą, lapkričio griaustinis – derlingus metus, o ankstyvas šaltis kartais reikšdavo visai ne tai, ko tikėtumėmės. Pagal vieną seną orų spėjimą, po šalto lapkričio sausis galėjo pasitikti net žaliuojančia žeme. Tokie posakiai primena laikus, kai artėjančių mėnesių orų žmonės ieškojo ne telefono ekrane, o medžių šakose, danguje ir laukuose.

Lapkritis tam ypač tiko. Medžiai baigia mesti lapus, rytinės šalnos vis dažniau nubalina žemę, lietų kartais pakeičia šlapios snaigės, o pirmasis sniegas dar nebūtinai išsilaiko iki kitos dienos. Žemdirbiams šie pokyčiai buvo svarbūs ne vien iš smalsumo. Nuo būsimos žiemos priklausė, kaip pavyks išsaugoti atsargas, prižiūrėti gyvulius ir sulaukti naujo darbų sezono. Todėl neįprastai šilta diena, vėlyvas griaustinis ar užsitęsęs lapų kritimas tapdavo proga svarstyti, kas laukia toliau.

Iš tokių stebėjimų atsirado trumpi, lengvai įsimenami orų spėjimai, dar vadinami pranostikais. Skirtinguose kraštuose jie nevienodi, kartais net prieštarauja vieni kitiems, tačiau būtent tai ir daro juos įdomius. Jie pasakoja ne tik apie orus, bet ir apie žmonių pastangas gamtos permainose atrasti tvarką. Vis dėlto šiandien juos verta skaityti kaip tautosaką ir ankstesnių kartų patirties atspindį, o ne kaip patikimą ateinančios žiemos prognozę.

Po šilto spalio – šaltas lapkritis?

Vienas senųjų spėjimų šiltą spalį sieja su šaltesniu lapkričiu. Toks pasakymas lengvai įsimena, nes po malonaus rudens atvėsimas jaučiamas ypač ryškiai. Dar neseniai užtekdavo lengvos striukės, o po kelių savaičių rytais jau tenka gramdyti automobilio stiklus ir ieškoti pirštinių. Žmogui natūraliai norisi šiuos įvykius sujungti: jei ruduo ilgai lepino, vadinasi, vėliau turės atsigriebti.

Tačiau atmosferoje nėra taisyklės, pagal kurią šiltesnis mėnuo privalėtų būti „kompensuotas“ šaltesniu. Po šilto spalio gali ateiti ir švelnus, ir vėsus lapkritis. Be to, įprastą sezoninį atšalimą lengva palaikyti ypatingu ženklu. Norint pasakyti, ar mėnuo iš tikrųjų neįprastai šaltas, reikia lyginti temperatūrą su ilgalaikiais tos vietovės duomenimis, o ne vien su ankstesnės savaitės pojūčiu. Liaudies posakis čia išlieka įdomus kaip pažįstamas rudens scenarijus, tačiau ne kaip neišvengiama taisyklė.

Ilgai nenukrentantys lapai senoliams kėlė įtarimų

Medžiai buvo vienas lengviausiai pastebimų rudens „kalendorių“. Kai šakos ilgai likdavo lapuotos, kai kur tai būdavo siejama su artėjančia atšiauria žiema. Toks ženklas atrodo įtaigus: gamta tarsi neskuba atsisveikinti su rudeniu, o žmonės svarsto, ar vėliau neateis staigus ir stiprus atšalimas. Tačiau vienas lapuotas medis dar neleidžia spręsti net apie visą vietovę, juo labiau – apie būsimus žiemos mėnesius.

Lapų kritimo laikas priklauso nuo medžio rūšies, jo augimo vietos ir patirtų oro sąlygų. Vieni medžiai natūraliai lapus išlaiko ilgiau, kiti greičiau juos numeta po šalnų ar stipresnio vėjo. Todėl pasivaikščiojant verta stebėti ne tik tai, ar šakose dar liko lapų, bet ir kokį medį matote. Ąžuolo ir beržo lyginti pagal vieną rudens dieną nepakanka. Vis dėlto toks dėmesingumas gamtai turi vertės ir be bandymo atspėti žiemą – padeda pastebėti, kaip nevienodai keičiasi net tame pačiame kieme augantys medžiai.

Lapkričio perkūnija žadėdavo gerus metus

Vėlyvas griaustinis išsiskiria iš įprasto lapkričio garsų, todėl nenuostabu, kad jam buvo suteikiama ypatinga reikšmė. Kai kuriuose senuosiuose spėjimuose lapkričio perkūnija siejama su būsimu derliumi ir palankesniais metais žemdirbiams. Kai pagrindiniai lauko darbai jau baigti, o pavasaris dar toli, toks ženklas galėjo suteikti vilties. Neįprastas reiškinys tapdavo pažadu, kad kitą sezoną pastangos atsipirks.

Tačiau pats griaustinis nepasako, kokios bus sąlygos javams, daržovėms ar vaismedžiams po kelių mėnesių. Derlių veikia daugybė aplinkybių: žiemojimas, pavasario šalnos, kritulių pasiskirstymas, vasaros karščiai ir augalų priežiūra. Todėl vėlyvą perkūniją galima prisiminti kaip įdomų tautosakos ženklą, bet planuoti būsimą derlių vien pagal ją būtų rizikinga. Čia ypač aiškiai matyti, kaip senieji spėjimai jungė gamtos stebėjimą su žmonių lūkesčiais.

Šaltas lapkritis galėjo reikšti švelnų sausį

Vienas netikėtesnių spėjimų teigia, kad po šalto lapkričio gali ateiti „žalias sausis“. Kitaip tariant, ankstyvas šaltis nebūtinai buvo laikomas ilgos ir sniegingos žiemos pradžia. Tai įdomus kontrastas šiandien dažnai girdimam svarstymui: jeigu pašalo jau rudenį, žiema turbūt bus labai atšiauri. Senieji posakiai rodo, kad žmonės buvo pastebėję ir kitokią eigą – ankstyvą žiemišką epizodą, po kurio sugrįždavo atlydžiai.

Panašiai nevienodai vertintas ir lapkričio sniegas bei vandens gausa. Kai kuriuose spėjimuose jų perteklius sietas su prastesniu būsimu derliumi. Tačiau sniego nauda ar žala priklauso nuo aplinkybių: kada jis iškrinta, ant kokios žemės gula, ar išsilaiko ir kas vyksta vėliau. Vien pirmasis baltas rytas dar neatskleidžia visos žiemos. Užtat jis puikiai primena, kodėl skirtingose vietovėse galėjo atsirasti skirtingi posakiai – žmonių patirtis ir ūkininkavimo sąlygos nebuvo vienodos.

Koks lapkritis, toks ir kovas?

Lapkritis liaudies spėjimuose siejamas ne tik su žiema. Pasitaiko ir mintis, kad jo orai gali atsikartoti kovą. Jei rudens pabaiga švelni, tikimasi panašesnės pavasario pradžios, o žiemiškas lapkritis skatina svarstyti apie vėsų kovą. Abu mėnesiai iš tiesų yra pereinamieji: vienas veda į žiemą, kitas iš jos, todėl jų palyginimas žmonėms lengvai suprantamas.

Vis dėlto patikimo pagrindo pagal lapkričio temperatūrą nustatyti kovo orus nėra. Per kelis mėnesius atmosferos cirkuliacija gali daug kartų pasikeisti, todėl vieno laikotarpio vaizdas nėra kito mėnesio pažadas. Tą patį verta prisiminti ir pamačius rudenį netikėtai pražydusį augalą: tai įdomus gamtos reiškinys, tačiau jis nepasako, iki kada kitais metais tęsis šalčiai.

Senieji orų spėjimai įdomiausi tuomet, kai skatina žiūrėti aplinkui. Užsirašykite, kada jūsų kieme nukrito paskutiniai lapai, kada pasirodė pirmasis sniegas ir ar jis išsilaikė. Pavasarį galėsite palyginti savo pastebėjimus su prisimintais posakiais. O sprendimams, nuo kurių priklauso saugumas, kelionės ar augalų apsauga, remkitės artimiausių dienų prognozėmis. Lapuose galima ieškoti senolių išminties, tačiau būsimos žiemos jie dar neparašė.