Už „Toyota Camry“ sumokėjau 21 800 eurų ir tikėjausi ramybės. Po 30 tūkst. kilometrų prasidėjo remontai

2021 metų „Toyota Camry“ pirkau už 21 800 eurų, nes norėjau patikimo automobilio. Pravažiavus daugiau kaip 30 tūkstančių kilometrų, teko keisti priekinius stabdžių diskus ir kaladėles, o vėliau prasidėjo problemos dėl susidėvėjusių purkštukų. Dabar automobilio rida siekia apie 180 tūkstančių kilometrų, o aš jau visai kitaip klausausi pasakojimų, kad nusipirkęs „Toyota“ galėsi tiesiog važiuoti ir nesukti galvos.

Nesitikėjau automobilio, kuriam niekada nereikės priežiūros. Supratau, kad teks keisti alyvą, filtrus, padangas ir kitas dėvimąsias dalis. Tačiau rinkdamasis „Camry“ mokėjau ir už tai, kuo garsėja šis vardas – patikimumą. Buvau prisiklausęs tiek gerų atsiliepimų, kad kitų žmonių patirtį beveik pradėjau laikyti savo būsimo gyvenimo su šiuo automobiliu garantija.

Dvidešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų man nebuvo suma, kurią galima lengvai išleisti ir paskui numoti ranka. Už tokius pinigus norėjau ne vien gražaus ar patogaus automobilio. Tikėjausi, kad pasirinkęs visų giriamą modelį sumažinsiu tikimybę nuolat susidurti su nemaloniomis remonto staigmenomis. Būtent dėl to vėlesni gedimai nuvylė labiau, negu būtų nuvylę perkant automobilį su gerokai kuklesniais lūkesčiais.

Pirmiausia teko keisti priekinius stabdžių diskus ir kaladėles

Pirmas rimtesnis nusivylimas buvo priekiniai stabdžiai. Diskai deformavosi – paprastai tariant, susiraitė. Galiausiai teko keisti ir juos, ir kaladėles. Pats stabdžių dalių keitimas manęs nebūtų nustebinęs vien todėl, kad tai naudotas automobilis. Tačiau norėjau suprasti, kodėl problema atsirado ir ar įdėjęs naujas dalis po kurio laiko neatsidursiu toje pačioje vietoje.

Tada ir susidūriau su informacija apie stabdžių suportų priežiūrą. Man buvo paaiškinta, kad reikia atkreipti dėmesį į kaladėlių judėjimo vietas, besikaupiančius nešvarumus ir jų valymą. Iki tol apie tai nebuvau rimčiau pagalvojęs. Mano supratimas buvo paprastas: stabdžiai tikrinami per aptarnavimą, o susidėvėjusios dalys pakeičiamos. Pasirodė, kad bent jau mano automobilio atveju vien tokio bendro įsivaizdavimo neužteko.

Labiausiai erzino jausmas, kad svarbią informaciją sužinojau tik tada, kai jau reikėjo remonto. Jei apie papildomą priežiūrą būčiau žinojęs anksčiau, būčiau galėjęs jos paprašyti ir pasitikslinti, kas konkrečiai atlikta. Dabar liko klausimas, ar šio remonto buvo galima išvengti, ar bent jau jo tikimybę sumažinti. Vienareikšmio atsakymo sau neturiu.

Apie valymą kas 20 tūkstančių kilometrų sužinojau jau po problemos

Man buvo minėtas maždaug 20 tūkstančių kilometrų intervalas, per kurį verta pasirūpinti stabdžių suportų ir kaladėlių judėjimo vietų valymu. Tai mane nustebino, nes pirkdamas automobilį apie tokį poreikį nežinojau. Būtent čia mano susikurtas vaizdas apie „Toyota“ pirmą kartą rimčiau susikirto su kasdiene eksploatacija.

Vis dėlto savo patirties nenoriu paversti teiginiu, kad kiekvienai „Toyota“ būtinai deformuosis diskai arba kad visiems modeliams nustatytas vienodas toks priežiūros intervalas. Mano išgirstas paaiškinimas apie nešvarumus ir stabdžių darbą taip pat nėra įrodymas, kad kiekvieną panašų atvejį sukelia vien kaladėlių dulkės. Galiu tiksliai pasakyti tai, kas nutiko man: stabdžių diskus ir kaladėles teko pakeisti, o apie papildomo valymo svarbą pradėjau domėtis jau susidūręs su pasekmėmis.

Po šio remonto tikėjausi, kad tuo nemaloni patirtis ir pasibaigs. Stabdžiai sutvarkyti, pats apie automobilį žinau daugiau, vadinasi, galima važiuoti toliau. Jei būtų likęs tik šis epizodas, galbūt šiandien savo pirkiniu taip nenusivilčiau. Naudoto automobilio priežiūroje vienas remontas dar nėra visa istorija.

Už „Toyota Camry“ sumokėjau 21 800 eurų ir tikėjausi ramybės. Po 30 tūkst. kilometrų prasidėjo remontaiNuotrauka: ArtEvent ET / Shutterstock.com

Tada prasidėjo purkštukų problemos

Vėliau atsirado problemų dėl purkštukų. Paaiškėjo, kad jie susidėvėję. Šita žinia nuotaiką sugadino labiau, nes jau nebegalėjau visko nurašyti vien stabdžių priežiūros niuansui. Viena problema buvo sutvarkyta, tačiau pasitikėjimas automobiliu nespėjo sugrįžti, kai atsirado kita.

Šiuo metu automobilis nuvažiavęs apie 180 tūkstančių kilometrų. Suprantu, kad tai nėra naujas, vos iš salono išriedėjęs „Camry“. Iki manęs jis jau turėjo savo eksploatacijos istoriją, o rida ir ankstesnė priežiūra niekur nedingsta vien dėl gero gamintojo vardo. Tačiau būtent čia ir slypi mano nusivylimas: tikėjausi, kad toks pirkinys suteiks daugiau ramybės, negu kol kas suteikė.

Nerašau išgalvotos purkštukų remonto sąskaitos ir nenoriu spėlioti, kiek viskas dar kainuos. Mano patirtyje svarbiausias faktas jau yra – prie stabdžių remonto prisidėjo kitas techninis rūpestis. Dabar automobilio išlaikymą vertinu visai kitaip, negu tą dieną, kai už jį mokėjau 21 800 eurų.

Labiausiai nuvylė skirtumas tarp pažadėtos reputacijos ir mano automobilio

Niekas man nepasirašė garantijos, kad šis naudotas automobilis neg es. Tą suprantu. Tačiau kai nuolat girdi, kad vienas gamintojas yra patikimiausias, pradedi tikėtis daugiau. Renkiesi ne tik konkretų automobilį, bet ir viltį, kad nereikės nuolat galvoti, kas bus toliau.

Dabar matau, kad per daug pasitikėjimo buvau sudėjęs į patį pavadinimą. Geri kitų savininkų atsiliepimai gali būti visiškai nuoširdūs, bet jie nepasako, kokios būklės yra mano nupirktas egzempliorius. Kažkas su tokiu pačiu modeliu nuvažiuos gerokai daugiau ir neturės panašių rūpesčių. Mano patirtis kitokia, ir nenoriu jos nutylėti vien todėl, kad ji netelpa į visų kartojamą pasakojimą.

Taip pat nesakau, kad po šių gedimų visi „Camry“ tapo blogais automobiliais. Kalbu apie vieną pirkinį, vieną konkrečią ridą ir savo lūkesčius. Už patikimumo reputaciją buvau pasiruošęs mokėti. Susidūręs su remontais supratau, kad reputacija neapmoka sąskaitų ir nepaaiškina kiekvieno gedimo.

Stabdžiai pakeisti, o purkštukų problema pakeitė mano nuomonę apie pirkinį

Mano istorija šiuo metu baigiasi be gražaus pažado, kad po paskutinio remonto viskas bus gerai. Priekiniai diskai ir kaladėlės pakeisti, apie stabdžių priežiūrą išsiaiškinau daugiau, tačiau dabar tenka spręsti susidėvėjusių purkštukų klausimą. Automobilio rida – apie 180 tūkstančių kilometrų, iš jų daugiau kaip 30 tūkstančių nuvažiavau pats.

Jei šiandien kas nors paklaustų, ar už 21 800 eurų nusipirkau ramybę, atsakyčiau, kad kol kas – ne. Pirkau tikėdamasis retesnių rūpesčių, o gavau patirtį, dėl kurios savo pasirinkimu nusivyliau. Dabar apie šį „Camry“ sprendžiu jau pagal tai, kas vyksta mano garaže ir servise, o ne pagal kitų žmonių pagyrimus.