Po pirmųjų šalnų miške dar auga grybai: ką būtina žinoti prieš renkant

Taip, po pirmųjų šalnų miške dar galima rasti grybų, ypač jei šaltis buvo trumpas ir dienomis temperatūra vėl pakyla. Tačiau vėlyvą rudenį svarbiausia ne krepšio pilnumas: rinkti verta tik gerai pažįstamus, tvirtus ir neperšalusius grybus.

Ryte samanose blizga ledas, o po lapais dar kyšo baravyko ar ūmėdės kepurėlė. Toks radinys vilioja parsinešti vakarienei, bet šalna gali pakeisti grybo būklę greičiau, nei matyti iš pirmo žvilgsnio.

Viena šalna dar nereiškia, kad sezonas baigėsi

Trumpa naktinė šalna nebūtinai sunaikina grybus. Jei po jos miške laikosi drėgmė, o dieną atšyla, kai kurios rūšys dar auga ir gali būti visai geros būklės. Labiausiai nukenčia atvirose vietose, pakelėse ar retame miške augantys grybai, nes juos šaltis pasiekia greičiau.

Vis dėlto jau pašalęs grybas nebėra toks pat, kaip surinktas šiltą rugsėjo dieną. Jo audiniai gali būti pažeisti, jis greičiau suminkštėja, ima tamsėti ir gesti. Vien tai, kad kepurėlė atrodo graži, dar nereiškia, jog grybas tinkamas maistui.

Į krepšį dėkite tik tvirtus ir pažįstamus

Vėlyvą rudenį miške daugiau senų, vandeningų, vabzdžių pažeistų grybų. Šaltis ir drėgmė tik paspartina jų irimą, todėl rinkimo taisyklė paprasta: jei dėl grybo kyla bent menkiausia abejonė, palikite jį miške.

Nerinkite suglebusių, permirkusių, slidžių, stipriai patamsėjusių ar nemaloniai kvepiančių grybų. Taip pat neverta imti egzempliorių su ištižusiu kotu, aiškiomis puvimo dėmėmis ar iššalusia, vandeninga minkštimu. Apšalusius grybus sunkiau tiksliai atpažinti, o grybaujant tai gali baigtis pavojinga klaida.

Po pirmųjų šalnų miške dar auga grybai: ką būtina žinoti prieš renkantNuotrauka: Pexels / Jelena Kazak

Po šalnos lengva apsigauti

Šaltis gali pakeisti kepurėlės spalvą, paviršių ir grybo standumą. Todėl vėlyvas radinys neturi būti sprendžiamas vien pagal bendrą siluetą ar prisiminimą, kad „panašų jau esu rinkęs“. Reikia matyti visus atpažinimo požymius – kepurėlę, kotą, lakštelius ar vamzdelius, augimo vietą.

Ypač atsargiai elkitės su grybais, kurių nepažįstate visiškai užtikrintai. Neparagaukite žalio grybo, nepasikliaukite liaudiškais „patikrinimais“ su svogūnu, sidabru ar virimu – jie neparodo, ar grybas nuodingas. Nežinomas grybas turi likti miške, net jeigu kitąkart jis pasirodys esantis valgomas.

Ką padaryti grįžus namo

Vėlyvo rudens grybus apdorokite tą pačią dieną. Neužlaikykite jų šiltame maiše, nepalikite per naktį automobilyje ar virtuvėje – drėgni grybai genda sparčiai.

• Grybus išrūšiuokite dar prieš gaminimą ir išmeskite visus abejotinus ar suminkštėjusius.
• Nuvalykite miško paklotę, patikrinkite, ar kotai ir kepurėlės nepažeisti kirminų bei puvinio.
• Ruoškite tik gerai pažįstamas valgomas rūšis ir jas tinkamai termiškai apdorokite.
• Nelaikykite paruoštų grybų kambario temperatūroje – atvėsinkite ir suvartokite nedelsdami arba laikykite šaldytuve.

Jei po grybų valgymo atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar kiti negalavimai, nelaukite, kol „praeis“: kreipkitės skubios medicinos pagalbos ir, jei įmanoma, išsaugokite maisto ar grybų likučius.

Po pirmųjų šalnų į mišką eiti dar galima, tačiau vėlyvas grybavimas reikalauja daugiau atrankos nei azarto. Geriausias laimikis šiuo metu yra ne pilnas krepšys, o keli tvirti, neabejotinai pažįstami grybai, kuriuos saugu parsinešti į virtuvę.