Dvejų metų garantija gali pailgėti: sugedus prekei svarbus vienas jūsų pasirinkimas

Sugedus prekei pasirinktas remontas gali suteikti papildomus įstatyminės garantijos metus. Nuo 2026 m. liepos 31 d. sudarytoms vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikoma taisyklė: jeigu vartotojas vietoje nekokybiškos prekės pakeitimo pasirenka jos taisymą, pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas vieneriems metams. Tačiau tai nėra automatinė papildoma garantija visiems pirkiniams – svarbi ir sutarties data, ir pasirinktas problemos sprendimo būdas.

Europos Sąjungos priimtais pakeitimais siekiama paskatinti gyventojus taisyti prekes ir ilgiau jomis naudotis. Verslui tai reiškia papildomų pareigų: reikės tinkamai informuoti klientus, fiksuoti garantijos pratęsimą ir aiškiai nustatyti, kas organizuoja remontą.

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Dovilė Armalytė atkreipia dėmesį, kad naujasis reguliavimas apima du skirtingus atvejus. Vienas susijęs su pardavėjo atsakomybe pagal įstatyminę garantiją. Kitas – su gamintojo pareiga taisyti tam tikrus gaminius net tuomet, kai konkrečiam gedimui pardavėjo garantinė atsakomybė jau netaikoma.

Šių situacijų nereikėtų painioti: vienu atveju kalbama apie nemokamą nekokybiškos prekės sutaisymą, kitu remontas gali būti mokamas.

Pasirinkus taisymą – papildomi metai, tačiau tik vieną kartą

Lietuvoje vartotojams parduodamoms prekėms paprastai taikoma dvejų metų įstatyminė garantija. Jeigu per šį laikotarpį paaiškėja trūkumas, už kurį atsakingas pardavėjas, vartotojas pirmiausia gali prašyti prekę nemokamai pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke.

Naujoji taisyklė suteikia papildomą paskatą rinktis remontą. Pasak D. Armalytės, jeigu vartotojas vietoje pakeitimo pasirenka taisymą, įstatyminės garantijos laikotarpis pratęsiamas vieneriems metams. Šis pakeitimas taikomas nuo 2026 m. liepos 31 d. sudarytoms sutartims.

Tai svarbi riba. Vien faktas, kad seniau pirktas prietaisas buvo remontuojamas po šios datos, savaime dar nereiškia, kad jam turi būti pritaikytas būtent šis papildomas garantijos pratęsimas.

Taip pat nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas naujas remontas pridės dar po metus. Advokatė paaiškina, kad šiuo pagrindu garantija pratęsiama vieną kartą, net jeigu tą pačią prekę tenka taisyti pakartotinai. Kartu gali būti aktualūs ir kiti garantijos termino pasikeitimo pagrindai, todėl pardavėjui svarbu juos tinkamai atskirti apskaitoje.

Pardavėjas turės paaiškinti pasirinkimus

Vartotojas turi būti informuotas apie galimybę rinktis taisymą arba pakeitimą ir apie garantijos pratęsimą pasirinkus remontą. Tai reiškia, kad sprendimas neturėtų priklausyti vien nuo to, ar žmogus pats žino naująją taisyklę ir jos pareikalauja.

Vis dėlto pasirinkimo teisė nėra neribota. Pardavėjas gali atsisakyti vartotojo pageidaujamo būdo, jeigu jo įgyvendinti neįmanoma arba jis pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų. Todėl kiekvienu atveju svarbios konkrečios aplinkybės, o priimtas sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas ir užfiksuotas.

Jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti, gali būti sprendžiama dėl kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo. Naujoji tvarka nereiškia, kad vartotojas visais atvejais privalės sutikti su remontu ir neteks kitų teisių.

Įmonėms dėl to reikės peržiūrėti ne tik dokumentus. Darbuotojai turi suprasti, kurioms sutartims pakeitimas taikomas, kada atsiranda papildomi garantijos metai ir kaip tai pažymėti klientų aptarnavimo sistemose. Priešingu atveju vėliau gali kilti ginčas dėl to, ar pardavėjo atsakomybė jau pasibaigusi.

Pakaitinė prekė remonto metu – galimybė, o ne privaloma paslauga

Sugedus skalbyklei ar kitam kasdien reikalingam prietaisui, vien pažado jį sutaisyti gali nepakakti patogiai tęsti įprastą gyvenimą. Naujoji tvarka leidžia pardavėjui remonto laikotarpiu nemokamai suteikti pakaitinę prekę.

Tačiau, kaip paaiškina D. Armalytė, tai nėra privaloma pardavėjo pareiga. Todėl nereikėtų manyti, kad kiekvienam garantiniam remontui automatiškai priklausys laikinas pakaitalas.

Tokią galimybę siūlančiam verslui svarbu iš anksto nustatyti suteikimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas. Klientui turėtų būti aišku, kokią prekę jis gauna, kokiam laikui ir kaip ji turi būti grąžinta.

Pardavėjui reikės sklandžiai bendradarbiauti ir su remontą atliekančiais partneriais. Darbų perdavimas servisui nepanaikina pardavėjo atsakomybės vartotojui pagal įstatyminę garantiją. Sutartyse su partneriais svarbūs remonto terminai, informacijos apie eigą perdavimas bei išlaidų paskirstymas.

Gamintojas gali turėti pareigą taisyti ir pasibaigus garantijai

Kita reikšminga reguliavimo dalis susijusi su tais atvejais, kai gedimui įstatyminė garantija netaikoma. Pavyzdžiui, jos terminas jau pasibaigęs arba trūkumas atsirado dėl paties vartotojo veiksmų.

Tam tikrų gaminių taisymą tokiais atvejais turi užtikrinti gamintojas. Tačiau ši pareiga neapima visų parduodamų daiktų. Ji susieta su konkrečiais ES teisės aktuose nustatytais taisomumo reikalavimais ir galioja jų apimtimi.

Tarp atitinkamų gaminių kategorijų yra tam tikros:

• skalbyklės ir indaplovės;
• šaldytuvai;
• dulkių siurbliai;
• televizoriai;
• mobilieji telefonai.

Vien prietaiso pavadinimo nepakanka galutinei išvadai. Reikia vertinti konkrečiai gaminių grupei taikomus reikalavimus ir jų galiojimo laikotarpį.

Gamintojo taisymo pareiga gali apimti ir anksčiau įsigytas prekes. Taigi čia neveikia toks pats atskyrimas kaip papildomų garantijos metų atveju: svarbu, ar gaminiui tebegalioja atitinkami taisomumo reikalavimai.

Remontas po garantijos nebūtinai bus nemokamas

Pasibaigusi garantija ne visada reikš, kad gamintojas galės tiesiog atsisakyti padėti. Tačiau pareiga organizuoti taisymą taip pat nereiškia, kad visas išlaidas jis privalės padengti savo lėšomis.

D. Armalytės teigimu, tokiu pagrindu atliekamas remontas gali būti mokamas, tačiau turi vykti už pagrįstą kainą ir per protingą terminą. Verslui svarbu iš anksto įvertinti remonto pajėgumus ir atsarginių dalių tiekimą.

Gamintojas taip pat negali atsisakyti taisyti vien dėl to, kad anksčiau gaminį remontavo kitas meistras. Vis dėlto ir šiuo atveju vertinama konkreti prekė bei taikomų reikalavimų apimtis.

Už taisymą atsakingiems subjektams numatyta pareiga nemokamai prieinamoje interneto svetainėje skelbti orientacines tipinio remonto kainas. Tai turėtų padėti vartotojui lengviau susiorientuoti prieš priimant sprendimą.

Atsakomybė gali tekti ir importuotojui ar platintojui

Įmonė neturėtų manyti, kad gamintojo pareigos jos nepalies vien todėl, jog prekė fiziškai pagaminta kitoje gamykloje. Savo vardu ar prekių ženklu gaminį parduodantis verslas gali būti laikomas gamintoju.

Jeigu gamintojas įsisteigęs už ES ribų, taisymo pareigą vykdo jo įgaliotasis atstovas ES. Jeigu tokio nėra, atsakomybė pereina importuotojui, o nesant ir jo – platintojui.

Reguliavime taip pat numatyta Europos taisymo informacijos forma. Taisytojas gali joje pateikti kainą, darbų pobūdį, atlikimo terminą ir kitas sąlygas. Pateiktos sąlygos turi galioti 30 kalendorinių dienų. Vartotojui per šį laiką priėmus pasiūlymą, jos tampa remonto sutarties dalimi.

Todėl įmonėms svarbu aiškiai nustatyti, kokiu pagrindu nagrinėjamas kiekvienas prašymas. Tas pats verslas vienoje situacijoje gali atsakyti kaip pardavėjas pagal įstatyminę garantiją, o kitoje – vykdyti gamintojo ar importuotojo taisymo pareigas. Nuo šio atskyrimo priklausys ir tai, kas organizuoja darbus, ir tai, kam tenka jų išlaidos.