Suaugusiam susirasti draugų sunkiau nei mokykloje: kur ieškoti žmonių, su kuriais ryšys užsimezga natūraliai

Suaugus draugai dažniausiai neatsiranda per vieną drąsų vakarą ar atsitiktinį pokalbį prie kavos aparato. Ryšys natūraliausiai mezgasi ten, kur tuos pačius žmones matome reguliariai ir turime bendrą veiklą: sporte, kursuose, savanorystėje, bendruomenėje ar net vedžiodami šunį tuo pačiu maršrutu.

Mokykloje viskas buvo beveik nesąžiningai paprasta: kasdien sėdėjai vienoje klasėje, per pertraukas neturėjai kur dingti, o bendrų temų užteko nuo kontrolinio iki mokytojo nuotaikos. Suaugus diena užsipildo darbu, namais, pirkiniais ir nuovargiu, todėl net malonus žmogus dažnai lieka tik „tas kolega iš kito skyriaus“.

Draugystei reikia ne drąsos, o pasikartojimo

Didžiausia klaida – tikėtis, kad artimas ryšys prasidės kaip filme: vienas pokalbis, daug juoko ir jau planuojama bendra kelionė. Dažniau jis auga iš mažų, neįpareigojančių susitikimų. Pirmiausia pasisveikinate, kitąkart aptariate treniruotę, vėliau kartu nueinate išgerti kavos.

Todėl verta rinktis ne vienkartinius renginius, o veiklas, į kurias galima grįžti. Vienas gražus pokalbis festivalyje gali pakelti nuotaiką, tačiau savaitinė mankšta, stalo žaidimų vakaras ar kalbų klubas duoda tai, ko draugystei iš tiesų reikia – progą vėl susitikti be nepatogaus kvietimo „gal kada nors“.

Kur žmonės susipažįsta nevaidindami

Geriausios vietos nebūtinai yra garsiausios ar pilnos nepažįstamųjų. Dažnai tinka tos, kur visi atėjo ne desperatiškai ieškoti draugo, o daryti ką nors, kas jiems patinka. Tuomet pokalbis prasideda nuo bendro reikalo, o ne nuo pareigos greitai pasirodyti įdomiam.

• Reguliarūs užsiėmimai – grupinės treniruotės, šokių pamokos, kūrybinės dirbtuvės, chorai, knygų ar stalo žaidimų klubai.
• Savanorystė – gyvūnų globa, pagalba renginiuose, bendruomenių iniciatyvos. Čia žmones iš karto sieja panašus požiūris ir konkretus darbas.
• Vietos bendruomenė – namo, rajono ar tėvų grupės, talkos, kiemo renginiai. Kaimynas, kurį nuolat sutinki, kartais tampa artimesnis už seną pažįstamą kitame mieste.
• Pomėgiai lauke – žygiai, bėgimo grupės, dviračių išvykos, šunų vedžiojimo bendruomenės. Judant pokalbis dažnai klostosi lengviau nei sėdint vienas prieš kitą.

Darbas taip pat gali būti pradžia, bet vien bendro susierzinimo dėl susitikimų kalendoriaus neužtenka. Ryšys persikelia už darbo ribų tada, kai atsiranda paprastas, konkretus pasiūlymas: kartu papietauti, po darbo pasivaikščioti ar nueiti į renginį, apie kurį jau kalbėjotės.

Suaugusiam susirasti draugų sunkiau nei mokykloje: kur ieškoti žmonių, su kuriais ryšys užsimezga natūraliaiNuotrauka: Unsplash / Vitaly Gariev

Ne kiekvienas pažįstamas turi tapti geriausiu draugu

Suaugus kartais trukdo ne vien laiko stoka, bet ir pernelyg aukštas lūkestis. Norisi iš karto rasti žmogų, su kuriuo sutaptų humoras, interesai, gyvenimo ritmas ir požiūris į viską. Tačiau daug tvirtų draugysčių prasideda nuo siauresnio ryšio: su vienu smagu eiti į kiną, su kitu – važiuoti į žygį, trečiam galima parašyti, kai reikia išsikalbėti.

Verta leisti santykiui būti tokiam, koks jis yra, o ne skubėti jį pavadinti. Jei po kelių susitikimų žmogus nerašo pirmas, tai nebūtinai reiškia atstūmimą – kitas suaugęs žmogus gali lygiai taip pat laukti ženklo, kad jo draugija jums iš tiesų patiko.

Kaip padaryti pirmą žingsnį, kad jis neskambėtų keistai

Vietoje migloto „reikėtų kada susitikti“ geriau pasiūlyti konkretų ir lengvą planą. „Aš šeštadienį einu į tą parodą, gal nori prisijungti?“ skamba paprasčiau, nes kitam žmogui nereikia pačiam sugalvoti nei datos, nei veiklos.

Taip pat padeda mažiau vertinti save po kiekvieno pokalbio. Nebūtina būti kambario siela, pasakoti įspūdingų istorijų ar iškart atskleisti visą savo gyvenimą. Pakanka domėtis, prisiminti smulkmeną iš ankstesnio pokalbio ir kartais pačiam parašyti pirmam.

Suaugusiųjų draugystė gimsta ne iš tobulo prisistatymo, o iš reguliaraus buvimo ten, kur jums pačiam gera. Išsirinkite vieną veiklą, į kurią galėtumėte grįžti, ir po kito malonaus pokalbio pasiūlykite konkretų bendrą planą – būtent taip pažįstami pamažu tampa savais žmonėmis.