Kokių automobilių mechanikai nepirktų net sau – jie išskyrė tris žinomus prekės ženklus
„Renault“, „Peugeot“, „Citroën“, prabangūs „Jaguar“ bei „Land Rover“ ir kai kurie naujesni „Volvo“ – tokius automobilius aptardami du mechanikai ragina pirkėjus būti atidesnius. Jų argumentai skirtingi: prancūziškuose modeliuose kritikuojamas sudėtingas priėjimas prie remontuojamų mazgų, britiškuose – brangi priežiūra, o naujesniuose „Volvo“ – dalies modelių techniniai ir programinės įrangos iššūkiai.
Mechanikai Hugo Kengeris ir Magnusas Andersonas savo pasirinkimus grindžia autoservisų patirtimi. Tai trys automobilių grupės, o ne trijų atskirų markių sąrašas. Jų pasisakymuose svarbiausia mintis tokia: patraukli naudoto automobilio kaina gali mažai ką reikšti, jeigu savininkas neįvertina, kiek kainuos jį prižiūrėti ir remontuoti.
Kodėl mechanikas gali vengti automobilio, kuris nebūtinai dažnai genda?
Automobilio patikimumas ir jo remonto paprastumas nėra tas pats. Vienas modelis gali sugesti palyginti retai, tačiau prireikus remonto pareikalauti daug ardymo ir darbo valandų. Kito automobilio dalis gali kainuoti panašiai, bet ją pakeisti bus paprasčiau. Pirkėjui galutinėje sąskaitoje svarbūs abu dalykai – ir detalė, ir laikas, kurio reikia jai pasiekti.
Būtent todėl mechanikų vertinimas kartais skiriasi nuo savininko įspūdžio po trumpo bandomojo važiavimo. Pirkėjas mato tvarkingą saloną, tyliai veikiantį variklį ir patrauklią komplektaciją. Servise dirbantis žmogus iš anksto galvoja apie būsimą aptarnavimą, įrankius ir remonto eigą. Tačiau tokį vertinimą prasmingiausia taikyti konkrečiai kartai, varikliui bei modifikacijai – vien markės pavadinimas dar neatskleidžia visos konstrukcijos.
„Renault“, „Peugeot“ ir „Citroën“: kas apsunkina remontą?
Magnusas Andersonas prancūziškus automobilius išskiria pirmiausia dėl darbų sudėtingumo. Jo kritika nukreipta į konstrukcinius sprendimus ir kai kurių komponentų išdėstymą. Jei prie sugedusios dalies sunku prieiti, remontas tampa ilgesnis, net kai pats gedimas nėra išskirtinis. Savininkui tai gali reikšti didesnę darbo kainą, nors keičiama detalė neatrodo ypač brangi.
„Kol jie veikia tinkamai, problemų nekyla. Tačiau kai tik prancūziškame automobilyje kas nors sugenda, tai tampa didžiuliu vargu. Juos itin sunku suremontuoti“, – savo patirtį apibūdina Andersonas. Šis pasisakymas paaiškina jo asmeninį pasirinkimą, tačiau nepateikia visų „Renault“, „Peugeot“ ar „Citroën“ modelių gedimų statistikos. Praktinis klausimas pirkėjui – kokie darbai laukia būtent pasirinkto automobilio.
Prieš pirkimą verta pasiteirauti konkrečią modifikaciją aptarnaujančiame servise, kokios priežiūros operacijos jai imliausios laikui. Prašykite atskirti dalių ir darbo kainas. Taip bus lengviau suprasti, ar mažesnė įsigijimo suma nebus panaudota artimiausiam didesniam aptarnavimui. Ypač svarbu išsiaiškinti, ar toks aptarnavimas jau atliktas ir ar tai patvirtina dokumentai.

„Jaguar“ ir „Land Rover“: kodėl naudoto automobilio kaina gali suklaidinti?
Britiškų prabangių modelių atveju mechanikai akcentuoja atsarginių dalių ir aptarnavimo išlaidas. Jų dėmesio sulaukė JLR grupės „Jaguar“ bei „Land Rover“, įskaitant „Range Rover“ modelius. Bėgant metams tokio automobilio pirkimo kaina gali tapti prieinama gerokai platesniam pirkėjų ratui. Tačiau priežiūros poreikis dėl to savaime netampa mažesnis.
Čia svarbu nesutapatinti dviejų skirtingų klausimų: „Ar galiu šį automobilį nusipirkti?“ ir „Ar galėsiu jį išlaikyti?“ Net reguliari priežiūra gali pareikalauti didesnio biudžeto, o rimtesnis gedimas – dar daugiau. Todėl vien pasiūlymo, kad automobilis parduodamas pigiau už panašaus dydžio konkurentus, nepakanka sprendimui priimti. Reikia žinoti, kokie darbai artėja ir kiek jie kainuos.
Paprašykite ne tik aptarnavimo istorijos, bet ir ankstesnių remontų sąskaitų. Pasidomėkite reikiamų dalių prieinamumu bei pristatymo terminais. Jei automobiliu kasdien važiuojate į darbą, svarbi bus ir galima prastova: pigesnė detalė ne visada naudinga, jeigu jos tenka ilgai laukti. Šiuos klausimus verta užduoti prieš mokant už automobilį.
Kodėl naujesni „Volvo“ sulaukė kritikos?
Kalbėdami apie „Volvo“, mechanikai atskiria senesnių automobilių reputaciją nuo naujesnių kartų vertinimo. Prekės ženklas ilgai buvo siejamas su saugumu, kokybe ir patikimumu, tačiau šie bendri įvaizdžio bruožai neatsako į kiekvieno modelio techninius klausimus. Naujesni automobiliai turi kitokias pavaros sistemas, elektroniką ir programinę įrangą. Todėl senesnio šeimos „Volvo“ patirtis nėra pakankamas pagrindas vertinti visai kitą dabartinį modelį.
Pasisakymuose dėmesys skiriamas elektriniam EX90 ir kai kurioms XC40 versijoms, apie kurias buvo reiškiamos savininkų pretenzijos. Vertinant tokią informaciją svarbūs pagaminimo metai, konkreti pavara ir nustatyta problema. XC40 pavadinimas pats savaime dar nepasako, apie kurią modifikaciją kalbama. Pirkėjui naudinga išsiaiškinti, ar pasirinktam egzemplioriui aktualūs tie patys klausimai.

Su kokiais iššūkiais susidūrė elektrinis „Volvo EX90“?
EX90 pristatymas ir patekimas pas klientus buvo lydimi programinės įrangos bei techninių iššūkių. Minėti pristatymų vėlavimai ir ne visada pagal lūkesčius veikusios funkcijos, kurias gamintojui teko tobulinti. Tokios problemos daliai klientų sukėlė nepasitenkinimą. Kartu jos parodė, kiek daug šiuolaikinio automobilio naudojimo patirties priklauso nuo programinės įrangos.
Apžiūrint tokį automobilį neužtenka įvertinti vien mechaninę būklę. Reikia išbandyti funkcijas, patikrinti įspėjimus, pasidomėti įdiegtais atnaujinimais ir ankstesniais apsilankymais servise. Jei pardavėjas sako, kad problema „bus išspręsta atnaujinimu“, paprašykite konkretaus paaiškinimo. Pirkimo momentu svarbu žinoti, kas jau veikia, o kas tebėra pažadas.
Ar „Geely“ nuosavybė paaiškina „Volvo“ problemas?
„Volvo Cars“ 2010 m. iš „Ford“ įsigijo Kinijos bendrovė „Geely“. Šis faktas dažnai pasirodo diskusijose apie markės pokyčius, tačiau savininko pasikeitimas savaime nepaaiškina konkretaus gedimo. Vertinimui reikia duomenų apie modelį, mazgą ar programinės įrangos versiją. Vien nuoroda į akcininką nėra techninė diagnozė.
Automobilių pramonėje tuo pat metu plinta elektrifikacija, sudėtingos pagalbinės sistemos ir vis daugiau funkcijų valdanti programinė įranga. Todėl pirkėjui prasmingiau domėtis pasirinkto automobilio priežiūros istorija ir atliktais taisymais. Pagal VIN verta pasiteirauti gamintojo atstovo apie konkrečiam egzemplioriui aktualias aptarnavimo kampanijas. Tai suteiks daugiau naudingos informacijos nei bendras ginčas apie markės kilmę.
Ką patikrinti prieš perkant konkretų naudotą automobilį?
Pirmiausia surinkite tikslius duomenis: pagaminimo metus, variklį, pavarų dėžę, ridą ir VIN. Su jais kreipkitės į nepriklausomą servisą, kuris pažįsta pasirinktą modelį. Susitarkite, ką apims patikra, ir paprašykite aiškiai įvardyti nustatytus trūkumus bei artimiausius priežiūros darbus. Vien užrašo „patikrinta“ be darbų aprašymo sprendimui gali neužtekti.
Tuomet atskirai įvertinkite pirkimo kainą, būtiną aptarnavimą ir jau nustatytą remontą. Patikrinkite, ar pardavėjo teiginiai sutampa su sąskaitomis ir serviso įrašais. Jei dokumentuose trūksta svarbaus darbo patvirtinimo, jo nelaikykite atliktu vien dėl žodinio pažado. Galutinį biudžetą skaičiuokite pagal automobilio būklę, kurią matote ir galite patikrinti dabar.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


