Po 18 valandos valgomas maistas nebūtinai augina svorį: treneris paneigia populiarius mitus

Vakare suvalgyta vakarienė savaime nevirsta papildomais kilogramais vien todėl, kad laikrodis rodo po 18 valandos. Svorį labiau lemia visas per dieną suvalgomo maisto kiekis, jo sudėtis, judėjimas ir įpročiai, o ne viena „draudžiama“ valanda.

Mintis po šeštos nebevalgyti atrodo patraukli, nes taisyklė paprasta. Tačiau žmogui, kuris dirba iki vakaro, sportuoja po darbo ar vakarieniauja su šeima, ji dažnai baigiasi tuo pačiu: stipriu alkiu, persivalgymu arba nuolatiniu kaltės jausmu dėl įprastos lėkštės maisto.

Kalta ne vakarienės valanda, o tai, kas nutinka iki jos

Jei nuo pietų nieko nevalgoma, vakare organizmas ne tampa „silpnas“ ar „netvarkingas“ – jis tiesiog alksta. Tuomet lengva suvalgyti gerokai daugiau nei planuota, rinktis saldžius užkandžius, riebius patiekalus ar nuolat grįžti į virtuvę dar „tik ko nors mažo“.

Problema dažnai slypi ne pačiame vakarienės fakto, o dienos ritme: skubūs pusryčiai arba jų nebuvimas, menki pietūs, saldinta kava, ilga darbo diena ir didelis alkis grįžus namo. Tokiu atveju draudimas valgyti po 18 valandos nepašalina priežasties – tik nukelia valgymą į kitą rytą arba paskatina slaptus užkandžiavimus.

Vakare suvalgytas sotus, bet įprasto dydžio patiekalas gali būti visai normali dienos dalis. Pavyzdžiui, baltymų šaltinis, daržovės ir angliavandenių porcija paprastai sotina patikimiau nei saldumynai ar vien bandymas „ištverti“ iki miego.

Trys mitai, kurie vakarienę paverčia priešu

Mitas: naktį medžiagų apykaita visiškai sustoja. Miegant organizmas ir toliau naudoja energiją: kvėpuoja, palaiko kūno temperatūrą, atstato audinius. Ji nesustoja dėl to, kad pavakarieniauta vėliau.

Mitas: po 18 valandos tinka tik salotos. Vien daržovių dubuo kai kuriam žmogui bus per menkas, ypač po aktyvios dienos ar treniruotės. Jei po tokios vakarienės netrukus vėl norisi valgyti, tai nėra valios trūkumas – greičiausiai lėkštėje pritrūko sotumo.

Mitas: kuo vėliau valgai, tuo labiau storėji. Vėlyvas, labai gausus ir sunkus maistas gali bloginti miegą, sukelti rėmenį ar pilnumo jausmą. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vėlesnis vakaro kąsnis automatiškai didina svorį.

Po 18 valandos valgomas maistas nebūtinai augina svorį: treneris paneigia populiarius mitusNuotrauka: Pixabay / RitaE

Kada vakarinis valgymas iš tiesų tampa nepatogus

Vakarienės metas nėra visai nesvarbus. Jei didelė porcija suvalgoma prieš pat gulantis, kūnui gali būti sunkiau ramiai pailsėti. Ypač tai aktualu tiems, kuriuos vargina rėmuo, refliukso simptomai ar virškinimo negalavimai.

Tuomet verta ne bausti save badu, o planuoti: vakarieniauti anksčiau, rinktis lengviau virškinamą maistą ir nepalikti didžiausios dienos porcijos paskutinei valandai. Jeigu dėl miego, skausmo, dažnų rėmens epizodų ar kitų simptomų valgymas vakare kelia nuolatinių problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kaip susitarti su vakariene be griežto draudimo

Naudingiau turėti ne vieną visiems pritaikytą valandą, o aiškų savo dienos planą. Žmogus, kuris eina miegoti vėliau arba sportuoja vakare, natūraliai gali norėti valgyti vėliau nei tas, kuris ilsėtis atsigula anksti.

• Nepraleiskite dienos valgymų vien tam, kad vakare „sutaupytumėte“ maisto.
• Vakarienei rinkitės patiekalą, kuriame yra baltymų, skaidulų ir sotinančių angliavandenių.
• Valgykite be telefono ar serialo, kad lengviau pajustumėte sotumą.
• Jei prieš miegą jaučiate alkį, rinkitės mažą užkandį, o ne laukite, kol alkis taps nevaldomas.
• Stebėkite ne vien svarstykles, bet ir miegą, energiją bei virškinimo savijautą.

Po 18 valandos valgyti galima – svarbiausia, kad vakarienė būtų jūsų ritmo dalis, o ne visos dienos bado kompensacija. Tvarus svorio pokytis prasideda ne nuo laikrodžio uždraudimo, bet nuo tokio valgymo režimo, kurio nereikia kas vakarą kentėti.