Katė murkia, o po akimirkos įkanda? Prieš tai ji dažnai parodo, kad glostymo jau gana

Katė pati įsitaiso ant kelių, glaudžiasi prie rankos, tačiau po kelių minučių griebia ją dantimis. Viena tokio elgesio priežasčių – glostymo sukelta agresija: iš pradžių malonūs prisilietimai ilgainiui tampa erzinantys arba pernelyg intensyvūs. Tai nebūtinai blogas charakteris ar nenoras būti šalia žmogaus. Dažnai katei tiesiog reikia, kad ranka sustotų.

Svarbiausia pastebėti pokytį dar iki įkandimo. Trūkčiojanti uodega, į šonus pasuktos ausys, įsitempęs kūnas ar staigus žvilgsnis į glostančią ranką gali reikšti, kad kontaktą laikas baigti. Tokiu metu geriausia nustoti glostyti ir leisti katei pačiai pasirinkti, ar likti ant kelių, ar nueiti.

Kiekvienos katės tolerancija skirtinga. Viena mėgaujasi ilgu glostymu, kitai pakanka kelių prisilietimų. Todėl naudinga stebėti savo augintinės reakcijas, užuot tikėjusis, kad ji elgsis taip pat, kaip kita namuose gyvenanti ar anksčiau auginta katė.

Kodėl katė pati prašo dėmesio, bet paskui kandžiojasi?

Žmogui toks elgesys atrodo prieštaringas: jeigu gyvūnas pats atėjo, vadinasi, nori būti glostomas. Tačiau noras būti arti ir noras nuolat jausti rankos prisilietimus nėra tas pats. Katė gali patogiai gulėti ant kelių, mėgautis artumu, bet po kurio laiko nebenorėti glostymo.

Problema kyla tuomet, kai žmogus nepastebi šios ribos. Ranka toliau juda per nugarą, nors katės kūnas jau įsitempęs, o uodega ima neramiai judėti. Įkandimas tuomet tampa aiškesniu būdu nutraukti nemalonų kontaktą.

Tai paaiškina, kodėl vieną vakarą augintinė leidžiasi glostoma ilgiau, o kitą pasitraukia greičiau. Nereikėtų kiekvieno bendravimo matuoti tuo pačiu minučių skaičiumi – svarbiau, kaip katė reaguoja būtent dabar.

Kokie ženklai rodo, kad glostymą reikia nutraukti?

Įspėjimai ne visuomet būna ryškūs. Katė neprivalo šnypšti ar bandyti pabėgti, kad parodytų nepasitenkinimą. Kartais pirmiausia pasikeičia tik uodegos judesiai arba ausų padėtis, todėl glostant verta retkarčiais pažiūrėti į visą gyvūną.

Atkreipkite dėmesį į šiuos pokyčius:

• Uodega ima trūkčioti arba plakti į paviršių. Ypač svarbus pokytis, kai prieš tai ji buvo rami.
• Ausys pasisuka į šonus arba priglunda prie galvos.
• Kūnas sustingsta ar pastebimai įsitempia.
• Nugaros oda ima trūkčioti.
• Katė staiga atsisuka į ranką, tarsi sektų kiekvieną jos judesį.

Nebūtina sulaukti visų požymių iš karto. Pastebėjus pasikeitusią reakciją, galima tiesiog sustabdyti ranką. Jeigu katė ramiai lieka gulėti, nereikia jos iškelti iš kelių ar raginti pasišalinti – užtenka leisti pabūti be papildomų prisilietimų.

Kaip glostyti, kad nereikėtų laukti įkandimo?

Praktiškas būdas – glostyti trumpai ir daryti pauzes. Keli prisilietimai, sustojimas ir žvilgsnis į katės reakciją padeda neįsitraukti į automatišką glostymą, kai žmogus tuo pat metu žiūri televizorių ar naršo telefone.

Pavyzdžiui, katei įsitaisius šalia, galima trumpai paglostyti skruostą ar smakrą ir patraukti ranką. Toliau stebėkite, ar ji pati vėl ieško kontakto, ar patogiai susirango ilsėtis. Nereikia kiekvienos pauzės iš karto užpildyti nauju glostymu.

Jeigu augintinė paprastai suirzta po ilgesnio kontakto, verta sustoti anksčiau. Tikslas nėra patikrinti, kiek ji dar pakęs. Trumpas, ramiai pasibaigęs bendravimas leidžia išvengti situacijos, kai katei tenka gintis dantimis ar nagais.

Kurias kūno vietas geriau palikti ramybėje?

Daugeliui kačių patinka prisilietimai galvos, skruostų ir smakro srityse. Pilvas, letenos bei uodegos pagrindas gali būti jautresni, todėl šiose vietose ypač svarbu stebėti reakciją ir nebandyti tęsti, jeigu gyvūnas traukiasi ar įsitempia.

Tačiau vienos visoms katėms tinkamos schemos nėra. Augintinė, kuri ramiai toleruoja pilvo glostymą, nėra matas kitai katei. Lygiai taip pat anksčiau priimtinas prisilietimas neturi būti tęsiamas vien todėl, kad „ji visada leisdavo“.

Jeigu namuose katę glosto keli žmonės, naudinga pasidalyti pastebėjimais. Vienas šeimos narys gali žinoti, kad ji greitai suirzta liečiama prie uodegos, o kitas to dar nebūti pastebėjęs. Vaikams geriausia parodyti konkrečiai: kai uodega pradeda plakti, ranką sustabdome.

Ką daryti katei įkandus?

Pirmiausia nutraukite kontaktą ir suteikite katei erdvės. Nebarkite, nelaikykite jos prispaudę ir nebandykite iš karto vėl glostyti, kad patikrintumėte, ar „jau praėjo“. Tuo metu jai reikia galimybės ramiai pasitraukti arba likti netrukdomai.

Vėliau verta prisiminti, kas vyko prieš įkandimą: kiek laiko glostėte, kurią vietą lietėte, ar judėjo uodega, ar katė buvo atsisukusi į ranką. Tokios konkrečios detalės padeda kitą kartą anksčiau atpažinti jos ribą.

Kada pasikeitusį elgesį verta aptarti su veterinaru?

Jeigu anksčiau ramiai glostoma katė staiga pradeda kandžiotis arba ypač jautriai reaguoja palietus konkrečią vietą, nereikėtų visko paaiškinti vien charakteriu. Pateiktame elgesio aprašyme atkreipiamas dėmesys, kad tokius pokyčius gali lydėti skausmas ar diskomfortas, todėl verta kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Prieš apsilankymą užsirašykite, kada pokytį pastebėjote ir kokiose situacijose jis kartojasi. Neprovokuokite naujo įkandimo bandydami dar kartą paliesti jautrią vietą – gydytojui papasakokite tai, ką jau pastebėjote kasdien bendraudami su augintine.