Katė pati ateina pasiglaustyti, bet po akimirkos kanda: vietos, kurių geriau neliesti

Katė užšoka ant sofos, prisiglaudžia prie žmogaus, murkia ir atrodo, kad pati prašosi dėmesio. Ranka natūraliai tiesiasi ją paglostyti – per nugarą, už ausies, gal net per minkštą pilvą, jei katė išsiverčia ant šono. Iš pradžių viskas atrodo gerai, bet po kelių sekundžių nuotaika pasikeičia: uodega ima trūkčioti, ausys pasisuka atgal, o ranka staiga gauna letena arba dantimis.

Daug kas tada supyksta: juk katė pati atėjo, pati glaustėsi, pati gulė šalia. Tačiau čia ir slypi viena dažniausių klaidų. Katė gali norėti būti šalia žmogaus, bet tai dar nereiškia, kad ji leidžia liesti bet kurią kūno vietą. Jai glostymas nėra vien malonumas – tai ir pasitikėjimo klausimas, ir ribų patikrinimas.

Todėl kai kurios vietos, kurios žmogui atrodo nekaltos ar net labai mielos, katei gali būti nemalonios, per jautrios arba keliančios nesaugumo jausmą. Jei šių signalų nepastebime, gyvūnas pradeda gintis taip, kaip moka – traukiasi, mosuoja letena, kandžioja arba visai vengia kontakto.

Pilvas atrodo viliojantis, bet katei tai pažeidžiama vieta

Viena didžiausių pagundų – paglostyti katės pilvą. Kai ji išsiverčia ant nugaros, atrodo, kad tai aiškus kvietimas: „glostyk mane“. Pilvas minkštas, pūkuotas, o katė tuo metu dažnai atrodo visiškai atsipalaidavusi. Tačiau daugeliui kačių tai nėra leidimas liesti.

Pilvas yra viena pažeidžiamiausių kūno vietų. Instinktyviai katė saugo šią sritį, nes ten nėra tokios apsaugos kaip ant nugaros ar galvos. Net naminė, rami ir žmogumi pasitikinti katė gali staiga sureaguoti, jei ranka priartėja prie pilvo. Vieną akimirką ji guli ramiai, kitą – sugriebia ranką visomis keturiomis letenomis.

Svarbu suprasti, kad pilvo parodymas nebūtinai reiškia kvietimą glostyti. Dažnai tai rodo pasitikėjimą: katė jaučiasi saugi šalia jūsų. Bet pasitikėjimas nėra tas pats, kas leidimas liesti jautriausią vietą. Todėl jei katė išsiverčia ant nugaros, geriau pasidžiaugti tuo iš tolo arba švelniai paglostyti ten, kur ji tikrai mėgsta – smakrą, skruostus ar viršugalvį.

Yra kačių, kurios leidžia glostyti pilvą ir net mėgsta tai. Bet tai labiau išimtis, o ne taisyklė. Jei katė bent kartą parodė nepasitenkinimą, geriau šios ribos nebandyti kiekvieną kartą iš naujo.

Letenos ir uodega nėra žaislai

Dar viena vieta, kurią žmonės dažnai liečia iš smalsumo, yra letenos. Ypač kai katė miega, o jos minkštos pėdutės atrodo labai mielai. Tačiau daugeliui kačių letenų lietimas yra nemalonus. Letenos joms reikalingos judėjimui, medžioklei, šuoliams, gynybai ir pusiausvyrai, todėl prisilietimas prie jų gali kelti dirginimą arba net grėsmės jausmą.

Jei katė nuo mažens buvo pratinama prie letenų lietimo, nagų kirpimo ir švelnaus apžiūrėjimo, ji gali tai toleruoti. Tačiau suaugusiai katei, kuri prie to nepratusi, staigus pėdučių spaudinėjimas ar laikymas gali atrodyti kaip bandymas ją suvaržyti. Tada ji pradeda traukti leteną, muistytis arba kanda.

Panašiai yra ir su uodega. Vaikams ji dažnai atrodo kaip žaislas, bet katei uodega yra labai svarbi kūno dalis. Ji padeda išlaikyti pusiausvyrą, rodo nuotaiką ir padeda bendrauti. Uodegos tampymas, laikymas ar glostymas daugeliui kačių yra nemalonus. Net jei katė tai leidžia, dažnai ji tik kenčia trumpą laiką, o ne iš tikrųjų mėgaujasi.

Ypač jautri gali būti vieta prie uodegos pagrindo. Kai kurioms katėms švelnus kasymas ten patinka, bet kitoms ši sritis per jautri. Jei katė staiga pakelia užpakalinę kūno dalį, trūkčioja oda, uodega juda greitai arba ji apsisuka kąsti, tai aiškus ženklas sustoti.

Snukutis, ūsai ir ausys reikalauja atsargumo

Daug kačių mėgsta, kai jas švelniai glosto per skruostus ar smakrą. Ten yra kvapo liaukų, todėl katė trinasi į žmogų, baldus ar kampus pažymėdama pažįstamą aplinką. Tačiau tai nereiškia, kad galima liesti visą snukutį be ribų.

Ūsai yra labai jautrūs. Jie padeda katei orientuotis aplinkoje, vertinti atstumus ir jausti daiktus šalia. Todėl jų tampyti, spausti ar glostyti prieš plauką nereikėtų. Kai kurios katės iškart nusuka galvą, raukia nosį ar atsitraukia, jei žmogus paliečia ūsų sritį per grubiai.

Atsargiai reikėtų elgtis ir su ausimis. Nors daug kačių mėgsta švelnų kasymą už ausų, ne visoms tai malonu. Jei ausys jautrios, sudirgusios ar katė turi sveikatos problemų, prisilietimas gali sukelti skausmą. Žmogus gali manyti, kad tiesiog glosto, o katei tai jau nemalonus spaudimas.

Todėl geriausia stebėti reakciją. Jei katė pasuka galvą taip, kad pati „paduoda“ skruostą, lėtai mirksi, murkia ir lieka vietoje, viskas gerai. Jei ji traukiasi, suka ausis atgal, mosuoja letena ar staiga nutyla, geriau neliesti.

Kodėl katė visada gulasi ant švarių skalbinių

Sprandas ne visoms katėms patinka

Kai kurie žmonės vis dar mano, kad katę galima suimti už sprando, nes taip neva elgiasi katės su kačiukais. Tačiau suaugusiai katei tai gali būti labai nemalonu ir kelti stresą. Sprando sritis ypač jautri toms katėms, kurios patyrė grubų elgesį, buvo gaudomos, gydomos ar prievarta laikomos.

Glostymas nuo nugaros pusės taip pat ne visada geras sprendimas. Katės mėgsta matyti, kas prie jų artėja. Jei ranka netikėtai atsiranda iš už nugaros, gyvūnas gali išsigąsti arba sureaguoti gynybiškai. Tai ypač būdinga atsargesnėms, vyresnėms arba mažiau socializuotoms katėms.

Daug saugiau leisti katei pačiai pasirinkti kontaktą. Galima ištiesti ranką, leisti ją pauostyti ir žiūrėti, ar katė pati trinasi, ar atsitraukia. Jei ji pati prieina, kontaktas bus ramesnis. Jei žmogus ją vejasi po kambarį norėdamas paglostyti, tai jau nebe švelnumas, o spaudimas.

Katė įspėja anksčiau, nei kanda

Dažnai atrodo, kad katė puolė „be priežasties“. Iš tikrųjų ji dažniausiai įspėja iš anksto, tik žmogus tų ženklų nepastebi. Vienas aiškiausių signalų – uodega. Jei ji pradeda staigiai trūkčioti, plakti į sofą ar judėti vis greičiau, katė jau dirgsta.

Kitas ženklas – ausys. Kai jos pasisuka į šonus ar prispaudžiamos atgal, geriau ranką patraukti. Taip pat reikėtų stebėti kūno įtampą. Jei katė sustingsta, oda ant nugaros pradeda trūkčioti, ji nustoja murkti arba staiga pasuka galvą į ranką, tai jau įspėjimas.

Kai kurios katės pirmiausia švelniai suima dantimis, tarsi sakydamos „užteks“. Jei žmogus vis tiek tęsia, kitas kandimas gali būti stipresnis. Todėl geriausia sustoti dar tada, kai katė tik parodo pirmuosius nepasitenkinimo ženklus.

Katės nėra nenuspėjamos iš pykčio. Jos tiesiog bendrauja kitaip. Uodega, ausys, kūno padėtis ir žvilgsnis yra jų kalba. Kai žmogus pradeda ją suprasti, kandimų ir įbrėžimų dažniausiai sumažėja.

Kur glostyti saugiausia

Daugumai kačių maloniausios vietos yra skruostai, smakras, viršugalvis ir kartais nugara. Būtent nuo jų geriausia pradėti. Judesiai turėtų būti lėti, lengvi ir ne per ilgi. Katė pati parodys, ar nori daugiau: trinasi į ranką, lieka šalia, murkia, lėtai mirksi arba pasuka galvą patogesnei vietai.

Svarbiausia ne glostyti ten, kur žmogui atrodo miela, o ten, kur katei iš tikrųjų malonu. Viena katė dievins smakro kasymą, kita leis liesti tik viršugalvį, trečia norės tiesiog gulėti šalia be jokio glostymo. Tai nereiškia, kad ji nemyli žmogaus. Tai reiškia, kad ji turi savo ribas.

Katė nėra pliušinis žaislas ir ne visada nori tokio artumo, kokio nori žmogus. Bet kai jos ribos gerbiamos, ji dažniau pati ateina, ilgiau lieka šalia ir labiau pasitiki.

Todėl jei katė po kelių sekundžių glostymo kanda ar trenkia letena, verta ne pykti, o pagalvoti: gal ranka nukeliavo ten, kur jai nemalonu. Kartais pakanka pakeisti vietą, sutrumpinti glostymą ir leisti katei pačiai nuspręsti, kada gana. Tada vietoje kovos dėl dėmesio atsiranda tai, ko visi ir nori – ramus murkimas šalia.