Sniegas ant tujų ir kadagių: viena klaida gali sugadinti metų metus augintą lają – kada nuvalyti ir kaip surišti šakas

Nuo tujų ir kadagių būtina nuimti sunkų, šlapią sniegą, kai nuo jo šakos pradeda linkti ir skėstis į šonus. Geriausia tai padaryti dar prieš sniegui prišąlant. Tačiau apledėjusių šakų purtyti negalima – mėgindami padėti galite jas nulaužti. Nuo išsiskėtimo apsaugo iš anksto laisvai surišta laja, naudojant minkštus, į žievę neįsirėžiančius raiščius.

Lengvas, purus sniegas ir sunki, vandens prisigėrusi sniego kepurė augalus veikia skirtingai. Todėl po kiekvieno snygio bėgti į kiemą su šluota nereikia. Svarbiausias ženklas – pasikeitusi augalo forma: jeigu įprastai stačios šakos svyra, o tarp jų atsiveria tarpai, laukti kito atlydžio jau nevertėtų.

Lietuvišką žiemą daugiausia rūpesčių gali pridaryti orų kaita. Ant tankios lajos susikaupęs sniegas per atlydį pasunkėja, o vėliau pašalęs tampa sunkiai nuimama mase. Ypač pažeidžiamos siauros, aukštyn augančios tujos ir kadagiai, turintys kelis panašaus stiprumo kamienus.

Kada sniegą nuo tujų ir kadagių jau reikia nuimti?

Vienos visiems augalams tinkamos sniego storio ribos nėra. Keli centimetrai šlapio sniego gali slėgti labiau nei gerokai storesnis purus sluoksnis. Be to, vieno augalo šakos tvirtos ir glaudžios, o kito – ilgos, išsiskleidusios arba jau anksčiau pažeistos.

Apžiūrėti augalus verta per gausų šlapią snygį ir jam pasibaigus. Daugiausia dėmesio skirkite viršutinei lajos daliai, kur sniegas gali įstrigti tarp stačių šakų ir jas pamažu skirti.

Sniegą atsargiai nuimkite, jeigu:

• šakos pastebimai nusviro arba išsiskėtė;
• lajos viršūnė persikreipė į vieną pusę;
• tarp kamienų susikaupė sunki sniego masė;
• po atlydžio prognozuojamas šaltis, o šakos jau apkrautos šlapiu sniegu.

Nereikėtų laukti, kol šaka palinks iki žemės. Net ir nelūžusi ji gali ilgai neatsitiesti, o tankioje gyvatvorėje likęs tarpas bus matomas ir nutirpus sniegui.

Kaip nuvalyti sniegą, kad nenulaužtumėte šakų?

Dažna klaida – sugriebti tują už kamieno ir stipriai papurtyti. Sniegas gali nubyrėti, tačiau kartu staigiai sujuda visa apkrauta laja. Šaltyje šakos būna mažiau lanksčios, todėl toks judesys gali baigtis lūžiu.

Saugiau dirbti nedideliais plotais, naudojant ranką su minkšta pirštine arba švelnų šepetį. Pasiekiamą šaką lengvai prilaikykite ir nuo jos paviršiaus nubraukite birų sniegą. Nespauskite šakos žemyn ir nebandykite vienu judesiu numesti visos sniego kepurės.

Šluota gali padėti pasiekti kiek aukščiau esančią vietą, tačiau jos šeriai turi būti minkšti. Kotu daužyti lajos, kabinti šakų grėbliu ar gremžti sniego kastuvu nereikia. Jeigu sniegas neatsiskiria lengvai, patikrinkite, ar jis dar nėra prišalęs.

Aukštos tujos nereikėtų lenkti prie savęs vien tam, kad pasiektumėte viršūnę. Tokius augalus geriau paruošti žiemai iš anksto, nes valyti apkrautą lają stovint ant slidžių kopėčių jau gerokai sudėtingiau.

Kada apsnigtų šakų geriau visai neliesti?

Jeigu lają padengė ledas, jo nebandykite nudaužyti ar nulaupyti. Ledas gali tvirtai apgaubti smulkias šakeles, todėl kartu su juo lengva pašalinti ir gyvą augalo dalį. Tokiu atveju saugiausia sulaukti natūralaus atitirpimo.

Taip pat neplėškite šakų, kurios įšalo sniege arba prišalo prie žemės. Iš išorės gali atrodyti, kad tereikia jas pakelti, tačiau pasipriešinimą patirianti šaka gali lūžti prie pagrindo.

Ant augalo nepilkite karšto vandens ir nebarstykite ledo tirpinimo druskų. Tai nėra tinkamos priemonės apsnigtai tujai gelbėti. Jeigu šalia auga gyvatvorė, nuo tako nustumtą druskingą sniegą taip pat reikėtų krauti kitur.

Kaip surišti tują ar kadagį prieš žiemą?

Geriausia lają surišti rudenį, kol šakos dar neapkrautos sniegu ir nėra sušalusios. Rišimo tikslas – švelniai prilaikyti natūralią augalo formą, kad tarp stačių šakų nepatektų daug sunkaus sniego. Suspausti augalo į kietą ryšulį nereikia.

Tam tinka minkšta sodininkystės juosta, platesnės audinio juostelės arba minkšta virvelė. Plona viela, valas ir stipriai suveržiami plastikiniai dirželiai gali įsirėžti į žievę.

Riškite tokia tvarka:

1. Apžiūrėkite lają. Raskite išsiskiriančias šakas ir patikrinkite, ar nėra įtrūkimų. Pažeistos šakos stipriai pritraukti prie kamieno nereikėtų.
2. Atsargiai suglauskite šakas. Grąžinkite jas į įprastą padėtį, tačiau netraukite per jėgą.
3. Apjuoskite augalą laisvai. Minkštą raištį galima vynioti aplink lają spirale arba prilaikyti ją keliose vietose.
4. Patikrinkite įtempimą. Raištis turi sulaikyti šakas nuo išsiskėtimo, bet nespausti jų prie kamieno ir nesužaloti žalumos.
5. Mazgą palikite pasiekiamą. Žiemą gali prireikti raištį atlaisvinti ar pataisyti, o pavasarį – lengvai nuimti.

Jeigu augalas labai platus ar turi sunkias, jau skilti pradėjusias šakas, paprasto aprišimo gali nepakakti. Tokiu atveju verta įvertinti jo būklę su augalų priežiūros specialistu.

Kodėl vienas stipriai užveržtas raištis nėra geras sprendimas?

Vienoje vietoje stipriai suspausta laja gali likti neapsaugota aukščiau ir žemiau raiščio. Sniegas toliau kaupsis tarp šakų, o visa apkrova teks siaurai surištai vietai. Todėl prilaikymas turi atitikti augalo aukštį ir šakojimąsi.

Tujos ar kadagio taip pat nereikia sandariai vynioti į polietileną. Šakų apsauga nuo sniego svorio ir augalo uždengimas yra skirtingi darbai. Tankus, orui nelaidus apvalkalas nepakeičia tinkamo surišimo.

Po stipresnio snygio patikrinkite, ar raiščiai nenuslydo ir nepradėjo veržti. Pavasarį, pasibaigus sunkaus sniego pavojui, juos nuimkite. Palikta virvelė augalui storėjant gali įsirėžti į šakas.

Ką daryti, jeigu tuja po sniegu jau išsiskėtė?

Pirmiausia atsargiai pašalinkite neprišalusį sniegą ir sulaukite, kol šakos visiškai atitirps. Iš karto griebti sekatoriaus nereikia: dalis palinkusių šakų, nebejaučiančių svorio, palaipsniui atsitiesia.

Jeigu šaka sveika, tačiau lieka pasvirusi, ją galima švelniai prilaikyti minkštu raiščiu. Padėtį koreguokite pamažu, nebandydami vienu truktelėjimu atkurti ankstesnės formos. Patikrinkite ir šakos pagrindą – žievės įplyšimas ar skilimas reiškia, kad problema rimtesnė nei paprastas palinkimas.

Nulūžusią mažą šaką pašalinkite švariu, aštriu įrankiu, nepalikdami kabančių atplaišų. Jeigu skilęs pagrindinis kamienas arba pažeista didelė lajos dalis, stipriai suveržtas raištis patikimo sutvirtinimo neatstos. Tokį augalą reikėtų apžiūrėti specialistui, ypač jei jis auga šalia tako, vartų ar automobilių stovėjimo vietos.