Šilumos siurblio lauko blokas apledėjo: vienas požymis padeda atskirti normalų darbą nuo problemos

Plonas šerkšno sluoksnis ant šildančio šilumos siurblio lauko bloko šilumokaičio dažnai yra normalus reiškinys. Įrenginys periodiškai įjungia atitirpinimą, per kurį šerkšnas nutirpsta, gali pasirodyti vandens ir baltų garų. Susirūpinti reikėtų tada, kai po atitirpinimo didžioji ledo dalis lieka, jo vis daugėja, sutrinka ventiliatoriaus darbas arba namai nebeprišyla.

Svarbiausia vertinti ne vien apledėjusio bloko nuotrauką, o tai, kas vyksta per jo darbo ciklą. Tolygus šerkšnas prieš atitirpinimą ir stora, ilgai neišnykstanti ledo pluta nėra ta pati situacija. Taip pat būtina atskirti šilumokaičio apledėjimą nuo ledo, susidarančio po įrenginiu iš nutekėjusio vandens.

Lauko blokas gali apšerkšnyti ir tada, kai termometras dar rodo nedidelę teigiamą temperatūrą. Jo šilumokaičio paviršius šildymo metu būna šaltesnis už aplinkos orą, todėl ant jo susikaupusi drėgmė gali užšalti. Drėgnu oru šis reiškinys gali būti ryškesnis negu per stipresnį, bet sausą šaltį.

Kaip atrodo normalus atitirpinimas?

Atitirpinimo metu šilumos siurblys trumpam pakeičia darbo režimą, kad sušildytų lauko šilumokaitį ir pašalintų ant jo susidariusį šerkšną. Priklausomai nuo modelio, lauko ventiliatorius tuo metu gali sustoti, pasikeisti įrenginio garsas, o šilumos tiekimas į namus – trumpam sumažėti.

Nuo bloko kylantis baltas garų debesis savaime nėra gedimo ženklas. Tirpstant šerkšnui taip pat gali tekėti nemažai vandens. Baigęs ciklą įrenginys turėtų grįžti į įprastą šildymą.

Normaliai vykstant procesui svarbiausia matyti rezultatą: šilumokaitis iš esmės atsitirpina, o vėliau siurblys vėl šildo. Nedidelis likęs šerkšno ruoželis savaime dar neleidžia spręsti apie gedimą, tačiau didėjanti, per kelis ciklus neišnykstanti ledo masė jau verta dėmesio.

Kas kiek laiko siurblys turėtų atitirpti?

Vieno visiems įrenginiams tinkamo intervalo nėra. Atitirpinimo dažnis priklauso nuo lauko temperatūros, drėgmės, šildymo apkrovos, oro srauto ir konkretaus modelio valdymo.

Todėl vien teiginys „kaimyno siurblys atitirpsta rečiau“ nėra pakankamas pagrindas įtarti problemą. Daug naudingiau stebėti, ar jūsų įrenginys po ciklo atsigauna ir palaiko namuose nustatytą temperatūrą.

Jeigu atitirpinimai pastebimai padažnėjo nepasikeitus orams ar naudojimui, o šildymas pablogėjo, užsirašykite šį pokytį. Meistrui tokia informacija padės daugiau nei vien bendras pastebėjimas, kad blokas „dažnai garuoja“.

Kada ledas jau rodo galimą problemą?

Patikrinti įrenginį reikėtų, kai apledėjimas tampa nuolatinis arba pradeda trukdyti jo veikimui. Ypač svarbūs šie požymiai:

• Po atitirpinimo lieka stora ledo pluta, kuri per kitus ciklus didėja.
• Ledas pasiekia ventiliatorių, girdėti braukimas, daužymas ar matyti, kad mentės negali laisvai suktis.
• Namuose temperatūra krinta, nors šildymo poreikis ir nustatymai iš esmės nepasikeitė.
• Valdiklyje kartojasi klaida arba įrenginys negrįžta į įprastą šildymą.
• Vanduo kaupiasi bloko apačioje ir užšąla, palaipsniui užpildydamas jo dugną.

Vien iš išorės patikimai nustatyti priežasties neįmanoma. Problema gali būti susijusi su oro srautu, atitirpinimo valdymu, vandens nutekėjimu ar kitais įrenginio mazgais. Storas ledas savaime dar neįrodo, kad „trūksta šaltnešio“.

Kodėl po lauko bloku auga ledo luitas?

Atitirpinimo vanduo, patekęs ant įšalusios žemės, trinkelių ar akmenų, gali vėl užšalti. Po kelių ciklų susidaro vis didesnė ledo sankaupa. Tai gali vykti net tada, kai pats šilumokaitis atitirpinamas tinkamai.

Problema prasideda, kai ledo kalnas priartėja prie bloko, uždengia nutekėjimo vietas arba vanduo nebegali laisvai pasišalinti. Atskirai įvertinkite, ar šis vanduo nesukuria slidžios vietos prie tako ar laiptų.

Vandens surinkimo padėklas, šildomas nuvedimas ar kitas sprendimas turi būti pritaikytas konkrečiam įrenginiui ir jo montavimo sąlygoms. Savavališkai prijungtas siauras vamzdelis nebūtinai padės – užšalęs jis gali dar labiau apsunkinti nutekėjimą.

Ką galima patikrinti patiems?

Saugiai apžiūrėkite, ar oro įsiurbimo ir išpūtimo zonų neužstoja lapai, sniegas, daiktai ar pernelyg arti pastatyta uždanga. Išlaikykite gamintojo numatytus tarpus ir neuždenkite bloko norėdami jį „apsaugoti nuo šalčio“.

Pažiūrėkite, ar iš atitirpinimo vandens susidaręs ledas nesiekia įrenginio apačios. Patikrinkite valdiklio pranešimus ir, jei įmanoma, stebėkite vieną pilną atitirpinimo ciklą: kaip blokas atrodo prieš jį ir po jo.

Ledo nekrapštykite atsuktuvu, nekalkite ir nelaužkite nuo šilumokaičio. Plonas lameles bei vamzdelius galima pažeisti. Taip pat nepilkite verdančio vandens ir nebandykite šildyti atvira liepsna ar karšto oro įrankiu. Rankinio atitirpinimo funkciją naudokite tik taip, kaip nurodyta jūsų įrenginio instrukcijoje.

Kokią informaciją perduoti meistrui?

Prieš skambindami nufotografuokite bloką, ypač vietą, kur kaupiasi ledas. Jei saugu stebėti, padarykite nuotraukas prieš atitirpinimą ir po jo. Užsirašykite lauko temperatūrą, pastebėtus garsus, klaidos kodą ir tai, ar namuose pakanka šilumos.

Jeigu ventiliatorius daužosi į ledą arba įrenginys akivaizdžiai negali normaliai veikti, nebandykite jo priverstinai paleisti iš naujo kelis kartus. Sustabdykite pagal naudojimo instrukciją ir kreipkitės į priežiūros specialistą.

Jei matote tik tolygų šerkšną, kuris per atitirpinimą išnyksta, o šildymas išlieka normalus, vien dėl balto lauko bloko meistro paprastai nereikia. Tokiu atveju verta pasirūpinti laisvu oro srautu ir stebėti, kur nuteka atitirpinimo vanduo.