Bijūnų stiebai pajuodo po šalnos: kada juos nukirpti, kad keras sėkmingai peržiemotų

Jei po pirmos stipresnės šalnos žolinio bijūno lapai ir stiebai pajuodo, suglebo bei nebeatgauna žalios spalvos dieną atšilus, juos jau galima kirpti. Nelaukite pavasario: nudžiūvusi antžeminė dalis kerui nebereikalinga, o palikta per žiemą gali tapti patogia vieta ligų sukėlėjams.

Kirpkite sausą dieną, kai žemė dar neįšalusi, palikdami trumpus stiebų galiukus virš dirvos. Šakniastiebio giliai nekrapštykite ir jo neužberkite stora žemių krūva – bijūnui svarbiau ramiai peržiemoti, nei būti pernelyg „globojamam“.

Pajuodę stiebai dar nereiškia, kad keras žuvo

Vaizdas po šalnos dažnai atrodo liūdnai: vakar vešėjęs keras per vieną naktį nusvyra, lapai patamsėja, ant stiebų atsiranda tamsių dėmių. Tačiau žolinis bijūnas žiemoti ruošiasi po žeme – jo gyvybė lieka šaknyse ir pumpuruose, o ne pajuodusiuose lapuose.

Šalna tiesiog užbaigia antžeminės dalies sezoną. Jei stiebai jau minkšti, sausi ar lengvai lūžta, augalui iš jų naudos nebėra. Tvarkingas nukirpimas padeda pavasarį pradėti švariau, ypač jei vasarą ant lapų buvo dėmių, pilkšvo apnašo ar kitų ligos požymių.

Kada imti sekatorių, o kada dar palaukti

Jeigu šalna pakando tik viršutinius lapus, bet apatinė kerelio dalis dar žalia ir tvirta, skubėti nebūtina. Leiskite augalui natūraliai baigti vegetaciją: kol lapai išlieka žali, jie dar prisideda prie atsargų kaupimo šaknyse kitam sezonui.

Tačiau kai visas keras akivaizdžiai nunykęs, tinkamas metas kirpti yra dabar, nelaukiant sniego. Dažna klaida – palikti ilgus stiebus „dėl tvarkos“. Jie nei apsaugo šaknų, nei paskatina geresnį žydėjimą, tik sulaiko drėgmę ir sodo šiukšles.

Bijūnų stiebai pajuodo po šalnos: kada juos nukirpti, kad keras sėkmingai peržiemotųNuotrauka: Pexels / Ksenia Vornichesku

Kaip nukirpti, kad nepakenktumėte pumpurams

Naudokite švarų, aštrų sekatorių. Žolinio bijūno stiebus nukirpkite beveik prie žemės, palikdami tik nedidelius kelmelius, kad matytumėte, kur keras auga, ir pavasarį jo netyčia neužmintumėte ar nepažeistumėte purendami lysvę.

• Surinkite visus nukirptus lapus ir stiebus nuo žemės.
• Jei lapai vasarą buvo dėmėti ar pūvantys, jų į kompostą nedėkite.
• Nekaskite ir nedalinkite kero vien todėl, kad jis pajuodo po šalnos.
• Jei ruduo sausas, prieš įšalą galima saikingai palaistyti, tačiau nepermirkykite dirvos.
• Lengvas mulčio sluoksnis tinka naujai pasodintam ar labai atvirame vėjuotame plote augančiam bijūnui, bet jo nekraukite tiesiai ant kero centro.

Ar taip pat kirpti ir medėjantį bijūną?

Ne. Ši taisyklė skirta žoliniams bijūnams, kurie kiekvieną rudenį natūraliai nunyksta iki žemės. Medėjančio bijūno sumedėjusių šakų rudenį nenupjaukite – pavasarį jis žydi būtent ant išlikusių šakelių.

Medėjančiam bijūnui po šalnų galima pašalinti tik nudžiūvusius lapus, o stipresnį genėjimą palikti pavasariui, kai aiškiai matysis, kurios šakos gyvos. Jei nesate tikri, kokį bijūną auginate, pasižiūrėkite į jo stiebus: žolinis rudenį sunyksta, o medėjantis išlaiko tvirtas, sumedėjusias šakas.

Pajuodusį žolinį bijūną kirpkite tada, kai jo antžeminė dalis jau visiškai nunykusi, o iš lysvės būtinai surinkite augalines liekanas. Toks paprastas rudens sutvarkymas kerui naudingesnis už storą dangstymą ir leidžia pavasarį sulaukti sveikesnių ūglių.