„Sodros“ vardu vilioja pinigus ir duomenis: pavojus slypi ne tik žinutėse apie skolą

Gavote žinutę apie skolą „Sodrai“, pažadėtą išmoką ar grąžinamą permoką? Neskubėkite spausti pridėtos nuorodos. „Sodra“ perspėja apie sukčius, kurie tokiais pranešimais vilioja gyventojų duomenis, o kai kada skambina prisistatę kurjeriais ir prašo asmens kodo tariamam laiškui pristatyti.

Svarbiausia informacija, kurią verta prisiminti: „Sodra“ nesiunčia žinučių ar laiškų, kuriuose kviečiama paspausti nuorodą ir atsiimti išmoką. Gavus pranešimą apie skolą, išmoką ar permoką, informaciją reikia tikrinti savarankiškai prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Gautame pranešime pateikta nuoroda gali nuvesti į tikros svetainės kopiją.

Vienus gąsdina skola, kitus vilioja grąžinamais pinigais

„Sodra“ sulaukia vis daugiau gyventojų pranešimų apie bandymus sukčiauti. Žinučių tekstai keičiasi, tačiau pagrindinis tikslas išlieka toks pats – paskatinti žmogų atlikti veiksmą, kurio jis pats neplanavo: atidaryti nuorodą, suvesti duomenis, patvirtinti prisijungimą ar pervesti pinigus.

Vienas scenarijus paremtas baime. Gyventojui pranešama apie tariamą skolą ir raginama ją skubiai sumokėti. Kitas išnaudoja lūkestį gauti pinigų: žadama išmoka ar permokos grąžinimas, tačiau prieš tai esą būtina patvirtinti tapatybę arba atnaujinti duomenis.

Abiem atvejais žmogus nukreipiamas į sukčių parengtą puslapį. Todėl vien tai, kad žinutėje minima maloni naujiena, o ne grasinama skola, jos nepadaro patikimos. Prašymas „patvirtinti duomenis“ gali būti būdas išgauti informaciją, kurią vėliau būtų galima panaudoti sukčiavimui.

Kodėl „Sodros“ logotipas nepatvirtina pranešimo tikrumo?

Sukčių svetainės gali būti kruopščiai parengtos: jose naudojamas „Sodros“ logotipas, atkartojamas įprastas puslapių išdėstymas, parenkamos panašios spalvos. Net interneto adresas iš pirmo žvilgsnio gali priminti tikrąjį. Pažįstama išvaizda dar nereiškia, kad duomenis pateikiate institucijai.

Taip pat nereikėtų pasikliauti vien siuntėjo laukelyje matomu „Sodros“ pavadinimu. Pati institucija ragina nespausti įtartinuose pranešimuose pateiktų nuorodų ir neatidaryti prisegtų failų, net jeigu siuntėjas atrodo pažįstamas.

Patikimiausia pranešimą patikrinti kitu keliu: patiems naršyklėje įvesti gyventojai.sodra.lt adresą ir prisijungti prie savo paskyros. Taip informaciją apie galimą skolą ar išmoką tikrinsite nepriklausomai nuo to, kur jus bando nukreipti gauta žinutė.

Skambina „kurjeris“ ir prašo asmens kodo

Dar vienas „Sodros“ įvardijamas būdas – skambučiai iš žmonių, prisistatančių kurjeriais. Jie teigia turintys pristatyti „Sodros“ laišką, tačiau tam neva reikia padiktuoti asmens kodą ar kitus duomenis.

Toks pokalbis gali atrodyti įprastas, ypač jei žmogus iš tiesų laukia korespondencijos. Tačiau sukčiaujančiam skambintojui pakanka įtikinamos priežasties, kad pašnekovas informaciją atskleistų pats. Todėl netikėtas prašymas telefonu pateikti asmens duomenis turėtų paskatinti sustoti ir patikrinti, kas skambina.

Jeigu pokalbis kelia įtarimų, jį nutraukite. Norėdami pasitikslinti, savarankiškai susiraskite oficialų „Sodros“ arba kurjerių tarnybos telefono numerį ir paskambinkite. Nereikia tęsti pokalbio vien todėl, kad skambinantis asmuo skubina ar tikina, jog klausimą būtina išspręsti tuoj pat.

Netikėta „Smart-ID“ užklausa nėra prašymas, kurį būtina patvirtinti

Ypač svarbu netvirtinti veiksmų, kurių patys nepradėjote. Jeigu nesijungėte prie jokios paslaugos ir neatlikote mokėjimo, netikėtai pasirodžiusioje „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausoje PIN kodo neveskite.

Gauta užklausa savaime neįrodo, kad su jumis susisiekė „Sodra“. Lygiai taip pat prašymas patvirtinti veiksmą netampa saugus vien todėl, kad prieš tai gavote žinutę apie tariamą išmoką ar kalbėjotės su prisistačiusiu darbuotoju.

Įtartiname puslapyje neveskite asmens kodo, mokėjimo kortelės informacijos ar banko prisijungimo duomenų. Šių duomenų nediktuokite ir telefonu. Jei abejojate, pirmiausia nutraukite veiksmą ir tik tada tikrinkite aplinkybes oficialiais kanalais.

Ką daryti, jeigu duomenis jau pateikėte?

Jeigu atskleidėte banko duomenis, patvirtinote įtartiną operaciją arba pervedėte pinigus, nedelsdami kreipkitės į savo banką. Nelaukite kito skambučio ar žadėto paaiškinimo – bankui svarbu kuo greičiau sužinoti, kas įvyko ir kokius veiksmus atlikote.

Apie sukčiavimą praneškite policijai. Išsaugokite gautą SMS žinutę, elektroninį laišką, susirašinėjimą ir ekrano nuotraukas. Neskubėkite visko ištrinti iš pykčio ar išgąsčio: ši informacija gali padėti paaiškinti įvykio aplinkybes.

Pranešdami tiksliai nurodykite, ką padarėte: ar tik atidarėte puslapį, ar įvedėte duomenis, ar patvirtinote užklausą, ar atlikote pavedimą. Tai skirtingos situacijos, todėl kuo konkrečiau jas apibūdinsite, tuo lengviau bus įvertinti tolesnius veiksmus.

Apie bandymą sukčiauti verta pranešti ir negavus nuostolio

„Sodra“ kviečia gyventojus jai pranešti apie institucijos vardu siunčiamas įtartinas žinutes, laiškus ir skambučius. Tam nereikia laukti, kol bus prarasti pinigai: svarbus ir pats bandymas išgauti duomenis.

Gyventojų atsiųsti pavyzdžiai padeda pastebėti naujus žinučių tekstus ir pasikeitusius sukčių scenarijus. Todėl išsaugoję įtartiną pranešimą ir perdavę informaciją „Sodrai“, padėsite įspėti kitus apie konkretų tuo metu naudojamą apgaulės būdą.