Vieniems pensija didės apie 38 eurus, kitiems – daugiau kaip 153: kodėl 2027 metų priedai taip skirsis?

Iki 450 eurų pensiją gaunantiems žmonėms 2027 metais numatomas vidutiniškai 38,49 euro padidėjimas, o gaunantiems daugiau kaip 1 200 eurų – 153,21 euro. Taigi didžiausių pensijų gavėjams mėnesio išmoka eurais augtų beveik keturis kartus daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad jų pensijos bus indeksuojamos keturis kartus didesniu procentu: skirtumą lemia ir dabartinis pensijos dydis bei jos sudėtis.

Tokie skaičiai pateikiami paskelbtuose „Sodros“ duomenyse apie numatomą kitų metų pensijų augimą. Svarbu, kad nurodytos sumos yra atskirų pensijų gavėjų grupių vidurkiai. Vadinasi, kiekvienas žmogus, dabar gaunantis mažiau nei 450 eurų, nebūtinai sulauks būtent 38,49 euro padidėjimo, kaip ir didesnę nei 1 200 eurų pensiją gaunančiam asmeniui nebūtinai bus pridėtas tiksliai 153,21 euro.

Kiek papildomų pinigų numatoma mažų ir didelių pensijų gavėjams?

Palyginus paskelbtus grupių vidurkius, mėnesio padidėjimų skirtumas sudaro 114,72 euro. Jei tokio dydžio padidėjimas būtų mokamas visus dvylika mėnesių, mažiausių pensijų grupei tai reikštų vidutiniškai 461,88 euro papildomų metinių pajamų, o didžiausių – 1 838,52 euro.

Šis palyginimas parodo, kodėl vien pranešimas apie vidutinės pensijos augimą neatsako į kiekvienam pensininkui rūpimą klausimą: kiek daugiau pinigų jis gaus į savo sąskaitą. Net ir tuo pačiu metu perskaičiuojamos pensijos eurais gali padidėti labai nevienodai.

Lentelėje pateikiamas padidėjimas, o ne būsimas visas pensijos dydis. Pavyzdžiui, 153,21 euro nėra nauja pensija – tai vidutinė papildoma suma, numatoma daugiau kaip 1 200 eurų dabar gaunančių žmonių grupei.

Kodėl didesnė pensija eurais padidėja daugiau?

Pensijų indeksavimas nėra vienodos pinigų sumos pridėjimas kiekvienam gavėjui. Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys, o žmogaus gaunama išmoka priklauso nuo sukaupto stažo, apskaitos vienetų ir taikomų jų verčių. Todėl perskaičiavimo rezultatas skiriasi.

Procentinį ir piniginį padidėjimą lengviausia atskirti paprastu pavyzdžiu: 10 proc. nuo 400 eurų sudaro 40 eurų, o nuo 1 200 eurų – 120 eurų. Procentas vienodas, tačiau papildoma suma skiriasi tris kartus. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, ne paskelbtas 2027 metų indeksavimo tarifas.

Dėl to teiginį apie beveik keturis kartus didesnį padidėjimą reikia suprasti tiksliai: lyginamos papildomos sumos eurais dviejose pensijų dydžio grupėse. Iš šių dviejų vidurkių negalima nustatyti, kiek procentų padidės konkretaus žmogaus pensija.

Kiek žmonių Lietuvoje gauna mažesnes nei 500 eurų pensijas?

Paskelbtais „Sodros“ duomenimis, iki 500 eurų senatvės pensiją gauna apie 104 tūkst. žmonių, arba maždaug 16 proc. pensininkų. Daugiau kaip 1 000 eurų kas mėnesį gauna apie 88 tūkst. žmonių, sudarančių beveik 14 proc. gavėjų.

Šios ribos skiriasi nuo tų, kurios naudojamos lyginant numatomus padidėjimus. Gavėjų skaičius pateikiamas iki 500 ir daugiau kaip 1 000 eurų grupėms, o 38,49 ir 153,21 euro padidėjimai – iki 450 ir daugiau kaip 1 200 eurų grupėms. Todėl visiems 104 tūkst. žmonių priskirti vienodą 38,49 euro priedą būtų netikslu.

Paskelbti skaičiai rodo ir platesnę problemą: nacionalinis vidurkis neapibūdina visų pensininkų gyvenimo. Daliai gavėjų išmoka gerokai mažesnė, todėl ir kelių dešimčių eurų padidėjimas svarbus apmokant šildymą, perkant maistą ar vaistus.

Ar 895 eurų pensija bus mokama visiems, turintiems būtinąjį stažą?

Viešojoje diskusijoje minima, kad 2027 metais vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą turėtų siekti 895 eurus. Tačiau ši suma nėra pažadas kiekvienam tiek stažo sukaupusiam žmogui. Vidurkis apskaičiuojamas iš skirtingo dydžio pensijų, todėl vieni gauna mažiau, kiti – daugiau.

Seimo narys Tomas Tomilinas, komentuodamas paskelbtus duomenis, ragina sparčiau didinti pensijas ir daugiau dėmesio skirti bendrajai jų daliai. Jo išsakytas siūlymas susijęs su tuo, kaip mažinti skirtumus tarp mažesnes ir didesnes išmokas gaunančių žmonių. Tai politinė pozicija dėl būsimos sistemos, o ne jau patvirtintas papildomas priedas.

Ar siūlymas keisti indeksavimą reiškia, kad pensijų didinimas stabdomas?

Kartu su kitų metų skaičiais aptariamas Finansų ministerijos siūlymas keisti pensijų ir kitų socialinių išmokų indeksavimo tvarką. Pateiktame projekte siūloma svarstyti nekasmetinį indeksavimą ir jo susiejimą su valstybės finansinėmis galimybėmis.

Siūlymas parengti pakeitimus dar nėra priimtas įstatymas. Pagal pateiktą informaciją, klausimas buvo išimtas iš Vyriausybės pasitarimo darbotvarkės, numatant prie jo grįžti vėliau. Todėl teigti, kad kasmetinis pensijų didinimas jau panaikintas, nėra pagrindo.

Šios diskusijos reikšmingos dėl perkamosios galios: jeigu išmoka nesikeistų, o prekės ir paslaugos brangtų, už tą pačią pensiją žmogus galėtų nusipirkti mažiau. Tačiau būsimos indeksavimo tvarkos svarstymas ir paskelbti 2027 metų padidėjimo skaičiavimai yra atskiri dalykai. Vertinant savo pajamas svarbiausias bus individualus perskaičiuotos pensijos dydis, o ne vien šalies vidurkis ar didžiausias antraštėje minimas priedas.