Prisimenate spalvotas eglutės lemputes su žalia dėžute? Jų melodija daugeliui iki šiol reiškia Kalėdas

Raudonos, žalios, mėlynos ir geltonos lemputės, susipynęs žalias laidas ir nedidelė dėžutė su mygtuku – toks vaizdas daug kam primena dešimtojo dešimtmečio bei vėlesnių metų Kalėdas. Dalis šių girliandų ne tik mirksėdavo, bet ir grodavo elektronines melodijas. Užtekdavo jas įjungti, ir kambarys akimirksniu tapdavo šventinis, net jeigu pati eglutė dar stovėdavo tik pusiau papuošta.

Pridėtose nuotraukose matomos būtent tokio stiliaus girliandos: ryškiaspalviai, į smailą galiuką siaurėjantys lempučių gaubteliai, stambesni žali laikikliai ir valdymo dėžutė. Šiandien, kai namus dažnai puošia vienodos spalvos švieselės, toks margumas iš karto patraukia akį.

Tačiau labiausiai atmintyje daugeliui liko garsas. Plona, elektroninė, vis iš naujo pasikartojanti kalėdinė melodija galėjo ir džiuginti, ir po kurio laiko pradėti erzinti. Praėjus keliems dešimtmečiams net tas jos skambesys atrodo savaip brangus.

Žalia dėžutė buvo svarbiausia girliandos dalis

Kai kurių girliandų valdymas tilpdavo į nedidelę plastikinę dėžutę. Vienas mygtuko paspaudimas pakeisdavo mirksėjimą, kitas leisdavo pasirinkti kitą veikimo režimą. Muzikiniuose modeliuose dar atsirasdavo garsas, kurį vaikai dažnai norėdavo klausyti gerokai ilgiau negu suaugusieji.

Pats valdymas buvo paprastas ir apčiuopiamas: paimi dėžutę, paspaudi mygtuką ir iš karto matai rezultatą. Nereikėjo telefono, programėlės ar prisijungimo prie belaidžio tinklo. Užtat reikėjo susitarti, kas šįkart galės parinkti, kaip eglutė mirksės.

Vienuose namuose būdavo paliekamas ramus švietimas, kituose lemputės pakaitomis žybsėdavo skirtingomis spalvomis. O jei dėžutė leisdavo išjungti muziką atskirai, vakaro eigoje šia galimybe neretai pasinaudodavo kas nors iš suaugusiųjų.

Eglutė galėjo šviesti visomis spalvomis iš karto

Tokios girliandos puikiai derėjo prie margų eglutės žaisliukų, blizgučių ir skirtingais metais surinktų papuošimų. Ant vienos šakos kabėdavo stiklinis burbulas, ant kitos – kankorėžio formos žaisliukas, o tarp jų mirgėdavo ryškiai mėlyna lemputė. Niekas neturėjo būti iš vienos kolekcijos.

Spalvotos švieselės atsispindėdavo languose, televizoriaus ekrane ir blizgiuose žaisliukuose. Vakare užgesinus pagrindinę kambario šviesą eglutė atrodydavo visai kitaip negu dieną. Vaikui kartais užtekdavo tiesiog atsisėsti šalia ir stebėti, kaip keičiasi spalvos.

Būtent toks vaizdas ir išliko daugelio prisiminimuose. Ne kruopščiai suderintas interjeras, o savas kambarys, pažįstami baldai ir ta pati girlianda, kurią šeima kasmet ištraukdavo iš dėžės.

Lemputės su melodijomis

Prieš puošiant tekdavo įveikti laidų raizginį

Šventinis ritualas prasidėdavo gerokai anksčiau, negu lemputės atsidurdavo ant šakų. Iš spintos ar sandėliuko ištrauktą girliandą pirmiausia reikėdavo išpainioti. Atrodydavo, kad praėjusiais metais ji buvo sudėta tvarkingai, tačiau dabar laidas vėl susisukęs į vieną kamuolį.

Tuomet ateidavo patikrinimo akimirka: ar šiemet dar švies? Kai kuriuose senesniuose modeliuose vienos lemputės gedimas galėdavo užgesinti visą nuosekliai sujungtą grandinę arba jos dalį. Todėl kartu su girlianda dažnai būdavo saugoma ir viena kita atsarginė lemputė.

Šiandien prisiminti tą pasiruošimą lengva su šypsena, nors anuomet kantrybės tikrai prireikdavo. Ypač vaikams, kurie jau laikydavo rankose žaisliukus ir laukdavo, kada pagaliau bus galima puošti eglutę.

Kodėl paprasta elektroninė melodija taip stipriai primena vaikystę?

Pažįstamas garsas gali sugrąžinti visą aplink jį susikaupusį prisiminimą. Išgirdus panašiai skambančią girliandą mintyse gali iškilti mandarinų kvapas, virtuvėje ruošiamas maistas ar žmogus, kuris anuomet kabindavo lemputes ant aukščiausių šakų.

Kasmet kartojamas veiksmas ilgainiui tampa šeimos šventės dalimi. Ta pati dėžė, tie patys žaisliukai, tas pats mygtuko paspaudimas – ir jau aišku, kad prasideda laukiamas metų laikas. Todėl nostalgiją sukelia net smulkmenos, į kurias vaikystėje beveik nekreipdavome dėmesio.

Ne visi prisimena vienodą girliandą. Vienų namuose buvo mažos, kitų – didesnės lemputės, vienos grojo, kitos tik mirksėjo. Tačiau ryškių spalvų ir paprasto elektroninio skambesio derinys daugeliui liko lengvai atpažįstamas.

Šios lemputės namuose gyveno ilgiau negu vieną dešimtmetį

Nors tokios girliandos dažnai siejamos su dešimtuoju dešimtmečiu, daug šeimų jas naudojo ir vėliau. Veikianti puošmena paprastai nebūdavo keičiama vien todėl, kad parduotuvėje atsirado naujesnė. Ji keliaudavo iš vienų Kalėdų į kitas, kartais – ir į kitus namus.

Dėl to tą pačią lempučių išvaizdą gali prisiminti skirtingų kartų žmonės. Vienam jos primena vaikystę, kitam – pirmą savarankiškai papuoštą eglutę, trečiam – laiką, kai maži buvo jo paties vaikai.

Išsaugota girlianda gali būti brangi ir dėl žmogaus, su kuriuo ji siejasi. Kartais svarbi tampa net dėžutė, į kurią ją kasmet tvarkingai suvyniodavo tėtis ar senelis.

Ar verta seną girliandą vėl kabinti ant eglutės?

Radus seną puošmeną, norisi iš karto patikrinti, ar ji dar veikia. Tačiau pirmiausia verta apžiūrėti laidus, kištuką, laikiklius ir valdymo dėžutę. Jei izoliacija sutrūkinėjusi, matyti pažeidimų ar ankstesnio kaitimo žymių, girliandos naudoti nereikėtų. Jos taisyti improvizuotais sujungimais taip pat neverta.

Kai kurios senesnės lemputės pastebimai įkaisdavo, todėl jų nereikėtų glausti prie užuolaidų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių medžiagų. Girliandą naudokite tik jai skirtomis sąlygomis, o prieš išeidami ar eidami miegoti išjunkite.

Vaikystės vaizdą galima atkurti ir naujomis spalvotomis LED lemputėmis. Prie jų pridėkite išsaugotus šeimos žaisliukus, palikite eglutę šiek tiek margą ir vakare užgesinkite kambario šviesą. O senoji žalia dėžutė, net jei jos jau nebejungsite, gali likti kartu su kalėdiniais papuošimais – kitam kartui, kai norėsis prisiminti jos melodiją.