Kaip išgyventi nežinomybės baimę, vienatvę, skausmą, netektį? Atrinkome keturias žymių pasaulio žmonių citatas, kurios padės jums permąstyti savo požiūrį ir rasti kelią iš baimės labirinto.
4-ios citatos, padėsiančios kitaip pažiūrėti į gyvenimiškus sunkumus
„BAIMĖ YRA PROTO ŽUDIKĖ”
Rašytojas Frank Herbert (1920 m. spalio 8 d. – 1986 m. vasario 11 d.)
Esame linkę nerimauti dar gerokai prieš nemalonų įvykį, mintyse vis kartojame blogus scenarijus ir patiriame didžiulį stresą.
Daug protingiau pasakyti sau, kad nemalonus, bauginantis įvykis (tarkime, kelionė lėktuvu) trunka nedaug laiko.
Mintyse padėkite baimę į dėžę po lova ir pamirškite ją. Jei sąmonė sugrįžta į baimę prieš nustatytą laiką, pasakykite sau, kad ji jau yra dėžutėje ir dabar ne laikas ją ištraukti. Taip galėsite stebėti, kaip dažnai mintys grįžta prie baimės, ir geriau jas kontroliuoti.
„MŪSŲ DŽIAUGSMAS UŽNUODYTAS TAMSOS BAIME”
Psichologė Brené Brown (1965 m. lapkričio 18 d.)
„Įsivaizduokite blogiausia ir apsisaugosite nuo nusivylimo” – kaip dažnai girdime šį patarimą iš aplinkinių. Bijome mylėti, bijodami prarasti, bijome dalytis geromis naujienomis ir viltimis, bijodami užgauti, ir iš tikrųjų nuskurdiname savo gyvenimą. Psichologės Brené Brown savo knygoje „Netobulumo dovanos. Kaip pamilti save tokį, koks esi” rašoma, kad nerimo nuginklavimas ir išeities ieškojimas tik padeda mūsų pažeidžiamumui – su baime turime susidurti atvirai.
„Daugeliui iš mūsų pažįstamas tas baisus jausmas: ką tik buvote palaimingai džiaugsmingas, bet kažkas atsitiko, ir štai jūs esate nugalėtas, apimtas baimės, savo pažeidžiamumo ir vienatvės jausmo. Kol neišmoksime gyventi su savo pažeidžiamumu ir paversti jį dėkingumu, stipri meilė dažnai sukels praradimo baimę. Jei reikėtų vienu sakiniu apibendrinti viską, ką per daugelį mokslinių tyrimų metų sužinojau apie baimę ir džiaugsmą, pasakyčiau: tamsa nesunaikina šviesos, ji ją išryškina. Tamsos baimė užnuodija mūsų džiaugsmą.
Esame tvirtai įsitikinę, kad kentėsime mažiau, jei iš anksto įsivaizduosime netektį ir jai pasiruošime. Tai būdas apgauti save, savo pažeidžiamumą. Mes klystame. Tiesa ta, kad jei neugdome dėkingumo jausmo ir neleidžiame sau džiaugtis, gyvenime prarandame du dalykus, kurie tik padeda išgyventi sunkius laikotarpius, neišvengiamus kiekvieno žmogaus gyvenime.”
„TURĖTUME IŠMOKTI Į ŽMOGAUS PAŽEIDŽIAMUMĄ ŽIŪRĖTI KAIP Į PRIVILEGIJĄ”
Rašytoja Marilynne Robinson (1943 m. lapkričio 26 d.)
Baimė gali priversti jus pasijusti nevykėliu, visų apleistu, tarsi atsidūrusiu negyvenamoje saloje – esu vienas su savo siaubu, niekas niekada nepatyrė nieko panašaus. Pulitzerio premijos laureatė rašytoja Marilynne Robinson interviu leidiniui „The Paris Review” ragina nevilties akimirkomis prisiminti, kad visi „didieji žmonės“, kuriais žavimės, patyrė tuos pačius gyvenimo išbandymus, kaip ir mes, ir kad žmogaus stiprybė slypi jo pažeidžiamume.
„Senovės graikai ir romėnai buvo teisūs: žmogaus likimas – unikalus, sunkus, temdomas šešėlių ir abejonių, nuostabus – nėra skirtas gyventi patogiai. Biblinis „mirties šešėlio slėnis” yra apie tai, ir jūs apiplėšiate save, jei atsisakote patirti tai, ką žmonės patyrė prieš jus, įskaitant baimę, abejones ir sielvartą. Mes išgyvename skausmą ir sunkumus gyvenimo kelyje, jaučiamės kaip nevykėliai, suvokiame juos kaip savo pralaimėjimą, užuot sakę: „Aš tai įveiksiu, visi, kuriais žavėjausi, tai išgyveno, iš to gimė puiki muzika, iš to gimė puiki literatūra.” Turėtume išmokti laikyti savo žmogiškąjį pažeidžiamumą privilegija.”
„BAIMĖ NĖRA NATŪRALI IŠSIVYSČIUSIO ŽMOGAUS BŪSENA”
Žmogaus teisių aktyvistė Aung San Suu Kyi (1945 m. birželio 19 d.)
Nobelio premijos laureatė, žmogaus teisių aktyvistė Aung San Suu Kyi 15 metų praleido kalėjime. Jos kova už laisvę Birmoje (Mianmare) prieš karinę chuntą pareikalavo didžiulės drąsos ir atkaklumo. 1991 m., gyvendama namų arešto sąlygomis, Aung San Suu Kyi parašė esė „Laisvė nuo baimės”, kurioje suformulavo svarbią mintį, kad baimė nėra būdinga civilizuotam žmogui ir kad drąsa gali tapti įpročiu kasdien atliekant mažus drąsos veiksmus.
„Sistemoje, kurioje paneigiamos pagrindinės žmogaus teisės, viską lemia baimė. Baimė būti įkalintam, kankinimų baimė, mirties baimė, baimė prarasti draugus, šeimą, turtą, skurdo baimė, izoliacijos baimė, nesėkmės baimė. Klastingiausia baimės rūšis yra ta, kuri prisidengia sveiku protu ar net išmintimi ir yra niekinama kaip kvaila, neatsakinga, nesvarbi ar nenaudinga dėl mažų kasdienių drąsių poelgių, padedančių išsaugoti savigarbą ir prigimtinį žmogaus orumą… Tačiau net ir egzistuojant pačiai pragaro valstybės mašinai, kuri gniuždo visą gyvybę, drąsa vėl ir vėl kyla, nes baimė nėra natūrali išsivysčiusio žmogaus būsena.“
Parašyti komentarą