Kur daugiau kačių, ten žmonės laimingesni? Palyginę 93 šalis mokslininkai aptiko netikėtą ryšį

Ar šalies gyventojų pasitenkinimas gyvenimu gali būti susijęs su tuo, kiek joje laikoma kačių? Mokslininkai palygino 93 pasaulio valstybių duomenis ir aptiko neįprastą dėsningumą: šalyse, kuriose vienam gyventojui tenka daugiau kačių, žmonės vidutiniškai savo gyvenimą vertina palankiau. Ryšys išliko ir analizėje atsižvelgus į ekonominius bei sveikatos rodiklius. Tačiau įdomiausias klausimas kol kas lieka neatsakytas – ką iš tiesų atskleidžia toks sutapimas?

Kačių šeimininkams mintis, kad šie gyvūnai gali būti susiję su geresne savijauta, tikriausiai nepasirodys keista. Vieniems katė yra kasdienė draugija, kitiems – namuose laukiantis gyvūnas, suteikiantis progą trumpam atsitraukti nuo darbų ir rūpesčių. Vis dėlto tyrėjai šį kartą žvelgė gerokai plačiau: juos domino ne pavienių šeimininkų pasakojimai, o skirtingų šalių statistika.

Apie tyrimą, paskelbtą žurnale „PLOS ONE“, praneša portalas „Dzentlmenis“. Mokslininkai analizavo, kaip tarpusavyje siejasi kačių skaičius, gyventojų pasitenkinimas gyvenimu ir kitos šalių charakteristikos. Atskirai nagrinėtas ir parazito Toxoplasma gondii paplitimas. Ši analizės dalis padėjo atskirti du dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti glaudžiai susiję, tačiau tyrime neparodė tokio paties ryšio su žmonių gerove.

93 šalių palyginimas atskleidė dėsningumą

Šalių pasirinkimas tokiame tyrime svarbus dėl jų skirtumų. Vienur kačių laikymas yra itin įprasta kasdienybės dalis, kitur jų vienam gyventojui tenka gerokai mažiau. Skiriasi ir pajamos, gyventojų sveikata, socialinės sąlygos bei pats gyvenimo būdas. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar šiame margame paveiksle galima pastebėti bendrą tendenciją.

Palyginus 93 valstybių duomenis, nustatyta teigiama sąsaja tarp kačių skaičiaus vienam gyventojui ir vidutinio pasitenkinimo gyvenimu. Paprastai tariant, daugiau kačių turinčių šalių gyventojai buvo linkę savo gyvenimą vertinti geriau. Šis rezultatas neišnyko ir tuomet, kai į analizę buvo įtraukti papildomi ekonominiai bei sveikatos rodikliai.

Tai ir suteikia išvadai daugiau įdomumo. Pirmoji mintis galėtų būti tokia: turtingesnėse šalyse žmonės turi daugiau galimybių laikyti augintinius, o geresnė finansinė padėtis kartu prisideda prie didesnio pasitenkinimo gyvenimu. Tačiau tyrime į dalį tokių skirtumų buvo atsižvelgta, ir ryšys vis tiek išliko. Vadinasi, vien į analizę įtrauktais rodikliais jo visiškai paaiškinti nepavyko.

Katės letenosNuotrauka: OpenAI

Kodėl bendras šalies rezultatas dar nepasako visko apie katės šeimininką?

Čia slypi svarbiausia tyrimo interpretavimo detalė. Mokslininkai lygino valstybes, todėl jų išvados pirmiausia apibūdina nacionalinius rodiklius. Iš tokio palyginimo negalima nustatyti, ar konkrečioje šeimoje gyvenantis žmogus yra laimingesnis būtent dėl katės.

Pavyzdžiui, šalyje gali būti ir daug kačių, ir aukštas bendras pasitenkinimas gyvenimu, tačiau tarp jos gyventojų vis tiek bus labai skirtingų patirčių. Vienam augintinis gali tapti svarbia draugija, kitam jo priežiūra kelti daugiau rūpesčių. Lygiai taip pat žmogus, nelaikantis jokio gyvūno, gali būti visiškai patenkintas savo kasdienybe.

Tyrimas parodo ryšį tarp dviejų šalies mastu vertinamų reiškinių, tačiau neatskleidžia, kuris veiksnys kurį lemia. Tai leidžia kelti naujus klausimus, o ne pateikti vieną visiems tinkamą laimės receptą. Būtent todėl tyrėjams svarbu suprasti ne tik tai, kiek kačių gyvena šalyje, bet ir kokiomis sąlygomis jas laiko žmonės.

Vienas paaiškinimų slypi kasdienėje draugijoje

Galvodami apie galimą ryšį, tyrėjai atkreipia dėmesį į augintinių vietą žmogaus gyvenime. Katės kai kuriems žmonėms suteikia draugijos, padeda palaikyti kasdienį ritmą ir tampa emociniu ryšiu, kuris svarbus net tuomet, kai aplink netrūksta kitų žmonių. Gyvūno šėrimas, priežiūra ar žaidimas su juo sukuria pasikartojančias dienos veiklas.

Ypač suprantama ši mintis tiems, kurie gyvena vieni. Namuose esantis gyvūnas gali reikšti bendravimą, dėmesį ir kasdienį rūpinimąsi kitu. Tačiau tokių patirčių negalima automatiškai priskirti kiekvienam šeimininkui. Santykis su augintiniu priklauso nuo žmogaus poreikių, aplinkybių ir galimybių gyvūnu tinkamai pasirūpinti.

Svarbūs ir skirtumai, kurie egzistavo dar prieš katei atsirandant namuose. Augintinius laikantys žmonės gali skirtis amžiumi, šeimos padėtimi, būstu, laisvu laiku ar pajamomis. Norint suprasti, kokią vietą jų savijautoje užima būtent gyvūnas, šiuos dalykus reikėtų nagrinėti atskirai.

O gal laimingesni žmonės tiesiog turi daugiau galimybių laikyti kates?

Galimas ir kitas paaiškinimas: geresnės gyvenimo sąlygos padeda ne tik palankiau vertinti savo gyvenimą, bet ir lengviau priimti sprendimą laikyti augintinį. Žmogui reikia tinkamo būsto, laiko priežiūrai, galimybių pasirūpinti pašaru ir veterinarijos paslaugomis. Visa tai yra platesnės kasdienio gyvenimo aplinkos dalis.

Todėl daugiau kačių turinti visuomenė gali išsiskirti sąlygomis, kurios palankios ir žmonių gerovei, ir augintinių laikymui. Tokiu atveju kačių skaičius būtų viena iš bendro paveikslo detalių. Jis galėtų atspindėti tam tikras žmonių galimybes, pasirinkimus ir gyvenimo būdą, o ne veikti kaip savarankiška didesnio pasitenkinimo priežastis.

Šis klausimas įdomus tuo, kad abi kryptys nebūtinai viena kitą panaikina. Žmogus gali turėti daugiau galimybių pasirūpinti gyvūnu dėl savo gyvenimo aplinkybių, o užsimezgęs ryšys su augintiniu jam taip pat gali būti svarbus. Tačiau nacionalinių duomenų palyginimas neleidžia nustatyti, kiek kiekviena iš šių aplinkybių prisideda prie galutinio rezultato.

Katė žiūri pro langą

Parazito paplitimas tokio paties ryšio neparodė

Atskirą vietą analizėje užėmė Toxoplasma gondii. Katės yra galutinės šio parazito šeimininkės, tačiau žmonių užsikrėtimas nėra siejamas vien su tiesioginiu kontaktu su katėmis. Tyrėjai vertino jo paplitimą norėdami išsiaiškinti, ar šis rodiklis taip pat susijęs su gyventojų pasitenkinimu gyvenimu.

Rezultatas skyrėsi nuo kačių skaičiaus analizės: parazito paplitimas neparodė tokios pačios teigiamos sąsajos su laimės rodikliais. Todėl šių dviejų veiksnių negalima suplakti į vieną. Didesnis kačių skaičius šalyje ir parazito paplitimas nėra tas pats rodiklis, o jų ryšys su žmonių gyvenimo vertinimu tyrime taip pat nebuvo vienodas.

Ši išvada neatsako į visus klausimus, tačiau padeda tiksliau apibrėžti, ką mokslininkai pastebėjo. Dėmesį patraukė būtent kačių skaičiaus ir pasitenkinimo gyvenimu sąsaja, kurios mechanizmas kol kas lieka neaiškus.

Ko reikėtų, kad mokslininkai galėtų pasakyti daugiau?

Kitas žingsnis būtų ilgiau stebėti pavienius žmones: kaip keičiasi jų gyvenimo vertinimas, kokiomis aplinkybėmis jie pradeda laikyti augintinį ir koks ryšys su juo susiformuoja. Kartu reikėtų vertinti socialinius kontaktus, gyvenimo sąlygas ir kitus pokyčius, galinčius paveikti savijautą. Tik taip būtų galima geriau atskirti kartu vykstančius procesus.

Kol kas 93 šalių palyginimas išryškino intriguojantį dėsningumą, kuris suteikia pagrindo tolesniems tyrimams. Kačių šeimininkams jis gali pasirodyti artimas jų pačių patirčiai, tačiau mokslininkams dar teks išsiaiškinti, kiek šiame ryšyje svarbūs patys gyvūnai, o kiek – gyvenimas visuomenėje, kurioje žmonės turi daugiau galimybių jais rūpintis.