Vieni laimėję loterijoje pagaliau atsikvepia, kiti tampa dar turtingesni: 40 tūkst. žmonių tyrimas atskleidė skaudžią tiesą

Įsivaizduokite, kad vieną rytą patikrinate loterijos bilietą ir negalite patikėti savo akimis – laimėjote didelę pinigų sumą. Pirmoji mintis tikriausiai būtų apie tai, ką pagaliau galėtumėte sau leisti. Vienas žmogus iš karto prisimintų neapmokėtas sąskaitas, seniai atidėliotą dantų gydymą ar sugedusį automobilį. Kitas pradėtų svarstyti, kur investuoti pinigus, o gal apskritai sumažinti darbo krūvį ir daugiau laiko skirti šeimai. Pasirodo, tai nėra vien spėlionės. Kanadoje ištyrus maždaug 40 tūkstančių loterijų laimėtojų paaiškėjo, kad turtingesni ir mažiau uždirbantys žmonės netikėtai gautus pinigus panaudoja labai skirtingai.

Dažnai girdime pasakojimus apie milijonierius, kurie per kelerius metus iššvaistė didžiulius laimėjimus ir liko beveik be nieko. Tokios istorijos traukia dėmesį, tačiau jos neatskleidžia, kaip iš tikrųjų elgiasi dauguma žmonių, staiga gavusių papildomų pinigų.

Kanados mokslininkai nusprendė pažvelgti giliau. Užuot klausę žmonių, ką jie darytų laimėję loterijoje, tyrėjai analizavo tikrus laimėtojų finansinius duomenis. Buvo nagrinėjami mokesčių dokumentai, kredito istorija, pajamos, skolos ir finansinės padėties pokyčiai po laimėjimo. Tai leido pamatyti ne gražius pažadus, o realius žmonių sprendimus.

Rezultatai atskleidė vieną svarbų dalyką: pinigų vertė žmogui priklauso ne tik nuo sumos, kurią jis gauna, bet ir nuo gyvenimo, kurį jis gyveno iki tos akimirkos.

Kai pinigų nuolat trūksta, laimėjimas pirmiausia padeda išspręsti senas problemas

Įsivaizduokite šeimą Lietuvoje, kurioje abu suaugusieji dirba, tačiau mėnesio pabaigoje banko sąskaitoje beveik nieko nebelieka. Reikia mokėti būsto paskolą ar nuomą, pirkti maistą, apmokėti komunalines paslaugas, pasirūpinti vaikais. Sugenda skalbimo mašina, bet naujai pinigų nėra, todėl tenka laukti kito atlyginimo arba skolintis.

Tokiai šeimai netikėtas 10 tūkstančių eurų laimėjimas galėtų reikšti milžinišką palengvėjimą. Pagaliau būtų galima sutvarkyti automobilį, pakeisti seną buitinę techniką, grąžinti skolas ir išspręsti problemas, kurios kaupėsi ne vienus metus.

Būtent panašų elgesį atskleidė ir Kanadoje atliktas tyrimas. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę netikėtai gautų pinigų dalį skyrė vartojimui. Kitaip tariant, pinigai greičiau sugrįždavo į kasdienį gyvenimą – prekėms, paslaugoms ir anksčiau atidėtiems poreikiams.

Iš šalies gali atrodyti, kad tokie žmonės tiesiog nemoka taupyti. Tačiau iš tikrųjų situacija gerokai sudėtingesnė. Kai kiekvieną mėnesį tenka skaičiuoti, ar užteks pinigų būtiniausioms išlaidoms, galimybės kaupti santaupas būna labai ribotos. Netikėtas laimėjimas tuomet nėra proga prabangiai gyventi – pirmiausia tai galimybė pagaliau atsikratyti dalies finansinės įtampos.

Svarbu ir tai, kad vartojimas nebūtinai reiškia pinigų švaistymą. Naujas šaldytuvas vietoj nuolat gendančio, būtinas gydymas ar būsto remontas gali iš esmės pagerinti šeimos gyvenimo kokybę. Tyrimas neparodė, kad mažiau uždirbantys žmonės būtų neatsakingesni. Jis atskleidė, kokią didelę įtaką sprendimams daro pradinė finansinė padėtis.

Turtingesni žmonės pinigus panaudoja kitaip – jų tikslas jau ne išgyventi

Visai kitokia situacija, kai loterijoje laimi žmogus, kuris ir iki tol uždirbo gerai. Jo sąskaitos apmokėtos, automobilis tvarkingas, o banke yra pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams. Netikėtas laimėjimas tokiam žmogui taip pat malonus, tačiau jis nebūtinai turi ką nors skubiai pirkti.

Tyrėjai pastebėjo, kad didesnes pajamas gaunantys laimėtojai santykinai mažesnę laimėjimo dalį išleido iš karto. Jie turėjo daugiau galimybių papildomas lėšas pasilikti ateičiai, mažinti finansinius įsipareigojimus ar kitaip stiprinti savo turtinę padėtį.

Štai čia atsiskleidžia vienas svarbiausių skirtumų. Kai žmogus jau turi finansinį saugumą, papildomi pinigai jam gali padėti ne išspręsti šiandienos problemą, o pasirūpinti gyvenimu po penkerių ar dešimties metų.

Pavyzdžiui, didesnes pajamas gaunantis žmogus, laimėjęs 20 tūkstančių eurų, gali nuspręsti juos investuoti arba sumažinti būsto paskolos likutį. Jeigu pinigai investuojami sėkmingai, laikui bėgant jie gali uždirbti papildomų pajamų. Tačiau investicijos taip pat susijusios su rizika, todėl pelnas nėra garantuotas.

Mažesnes pajamas gaunantis žmogus tokią pačią sumą galbūt pirmiausia išleistų seniai atidėtiems poreikiams. Abu sprendimai gali būti visiškai suprantami, tačiau jų ilgalaikis poveikis finansams gali skirtis.

Būtent todėl turtingesni žmonės dažnai turi daugiau galimybių didinti jau sukauptą turtą. Ne vien dėl geresnių finansinių žinių, bet ir todėl, kad jiems nereikia kiekvieno papildomo euro panaudoti neatidėliotiniems poreikiams.

Ką žmonės daro kai laimi loterijoje?

Didžiausia prabanga – ne naujas automobilis, o galimybė mažiau dirbti

Tyrimas atskleidė dar vieną įdomų skirtumą, apie kurį kalbama gerokai rečiau. Pasirodo, netikėtai gauti pinigai gali pakeisti ne tik žmogaus išlaidas, bet ir jo požiūrį į darbą.

Didesnes pajamas gaunantys laimėtojai turėjo daugiau galimybių dalį savo finansinės laisvės panaudoti laisvalaikiui. Vieniems tai gali reikšti mažesnį darbo krūvį, kitiems – galimybę atsisakyti papildomų užsakymų ar daugiau laiko praleisti su šeima.

Įsivaizduokite žmogų, kuris daugelį metų dirbo po dešimt ar dvylika valandų per dieną. Jo finansinė padėtis gera, tačiau laisvo laiko beveik neliko. Netikėtas laimėjimas gali suteikti progą pagaliau sumažinti tempą.

O dabar pagalvokite apie žmogų, kurio atlyginimo vos užtenka pagrindinėms išlaidoms. Net gavęs nemažą laimėjimą jis gali nenorėti arba negalėti mažinti darbo krūvio, nes žino, kad pinigai anksčiau ar vėliau baigsis, o nuolatinės sąskaitos niekur nedings.

Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad čia svarbios ne tik pajamos. Daug priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Savarankiškai dirbantis žmogus kartais gali lengviau sumažinti darbo valandas, o gamykloje ar parduotuvėje nustatytu grafiku dirbančiam darbuotojui tokios galimybės gali tiesiog nebūti.

Šis skirtumas puikiai parodo, kad finansinė gerovė nėra vien pinigų kiekis sąskaitoje. Kartais tikroji prabanga yra galimybė pačiam nuspręsti, kiek dirbti, kada ilsėtis ir kam skirti savo laiką.

Ką daryti, jeigu netikėtai gautumėte didelę pinigų sumą?

Nors tyrimas buvo atliktas Kanadoje, jo atskleistos tendencijos aktualios ir Lietuvos gyventojams. Juk ir mūsų šalyje vieniems žmonėms papildomas tūkstantis eurų reikštų galimybę susitvarkyti dantis ar apmokėti skolas, o kitiems tai būtų tiesiog dar viena suma santaupų sąskaitoje.

Finansų specialistai dažnai pataria netikėtai gavus didesnę pinigų sumą neskubėti iš karto jos išleisti. Pirmiausia verta ramiai įvertinti savo padėtį: ar turite brangių skolų, ar sukaupėte rezervą nenumatytoms išlaidoms, ar artimiausiu metu laukia dideli būtini pirkiniai.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi vartojimo paskolą su didelėmis palūkanomis, jos grąžinimas gali suteikti apčiuopiamos ilgalaikės naudos. O jeigu skolų nėra, bet visos santaupos telpa vieno mėnesio atlyginime, prasminga pagalvoti apie finansinio rezervo sukūrimą.

Vis dėlto tai nereiškia, kad laimėjus negalima savęs pradžiuginti. Kelionė, nedidelė dovana artimiesiems ar ilgai lauktas pirkinys gali būti visai protingas pasirinkimas, jeigu tai nesukelia naujų finansinių problemų.

Svarbiausia – nesupainioti netikėto laimėjimo su nuolat padidėjusiomis pajamomis. Net ir nemaža pinigų suma gali greitai ištirpti, jeigu dėl jos iš esmės pakeičiami kasdieniai išlaidavimo įpročiai.

Kanados tyrimas primena vieną nepatogią, bet svarbią tiesą: tas pats laimėjimas dviem žmonėms gali reikšti visiškai skirtingą gyvenimą. Vienam pinigai leis pirmą kartą po daugelio metų ramiai užmigti negalvojant apie neapmokėtas sąskaitas. Kitam – dar labiau sustiprinti finansinį saugumą ir nusipirkti tai, ko už jokius pinigus tiesiogiai nenusipirksi, – daugiau laisvo laiko.

Todėl klausimas, ką žmogus daro su laimėtais pinigais, nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Kartais jis daugiau pasako ne apie žmogaus charakterį, o apie tai, kiek finansinės laisvės jis turėjo dar prieš laimingąjį bilietą.