Vilniaus stadionas dar neatidarytas, o iš Kauno jau skamba griežta prognozė: „Didelis krachas“
Kol Vilniuje statomas nacionalinis stadionas, Kauno renginių organizatoriai konkurencijos iš sostinės nesibaimina. „Žalgiris Group“ renginių departamento vadovas Mantas Vedrickas viešai pareiškė nemanantis, kad naujasis objektas taps rimtu varžovu Dariaus ir Girėno stadionui. Savo vertinimą jis grindė koncertų infrastruktūra ir žiūrovų talpa, o Vilniaus projektui negailėjo itin griežtų žodžių.
Apie tai, praneša portalas „Kas vyksta Kaune“. Kauno ekonomikos ateities forume M. Vedrickas pristatė miesto renginių infrastruktūros rezultatus ir būsimus planus. Tarp jų – septyni dideli koncertai, kurie Dariaus ir Girėno stadione turėtų įvykti 2027 metų vasarą. Visų atlikėjų vardai kol kas neatskleidžiami, tačiau pristatytas kalendorius rodo, kad stadiono veikloje ir toliau numatoma derinti muziką bei futbolą.
Paklaustas apie Vilnių atsakė be užuolankų
Ketvirtadienį „Žalgirio“ arenos baseine vykusiame forume, kuriame taip pat minėtas „Kaunas IN“ dešimtmetis, M. Vedrickas pasakojo, kaip Kaunas stiprino savo pozicijas renginių rinkoje. Pristatymo metu jis užsiminė dažnai sulaukiantis klausimo, ar Vilniuje kylantis stadionas netaps konkurentu Kauno objektui.
„Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – ne“, – pareiškė renginių departamento vadovas.
Jo argumentai buvo susiję su tuo, kaip stadionai gali būti naudojami koncertams. Pasak M. Vedricko, Dariaus ir Girėno stadionas projektuotas galvojant ir apie didelius muzikinius renginius: aplink futbolo veją yra bėgimo takai, o pati veja pritaikyta atlaikyti renginius. Šias savybes jis pristatė kaip Kauno pranašumą kovojant dėl koncertų.
Viename – 45 tūkst., kitame, jo vertinimu, apie 20 tūkst. žiūrovų
M. Vedricko pateiktais skaičiais, per koncertus Dariaus ir Girėno stadione galima sutalpinti apie 45 tūkst. žiūrovų. Futbolo rungtynių metu talpa mažesnė – maždaug 15 tūkstančių. Taigi tas pats objektas, priklausomai nuo renginio ir naudojamų erdvių, gali priimti labai skirtingą auditoriją.
Vilniaus stadiono galimybes jis įvertino gerokai kukliau: jo skaičiavimu, koncertams sostinės objekte būtų apie 20 tūkst. vietų. Tai yra M. Vedricko pateiktas vertinimas, kuriuo jis grindė savo poziciją dėl būsimos konkurencijos. Pagal šį palyginimą Kaune koncertų auditorija galėtų būti daugiau nei dvigubai didesnė.
Būtent kalbėdamas apie Vilniaus projekto sprendimus M. Vedrickas išsakė ir aštriausią mintį: „Tai ką reiškia skuboti sprendimai ir nesitarimas su kitais – manau, tai lems iš tikrųjų. Iš manęs nieko negirdėjot ir aš jums nieko nesakiau, bet didelį krachą.“
Ši frazė nuskambėjo pristatant Kauno infrastruktūros pranašumus. Tai renginių rinkoje dirbančio vadovo prognozė apie Vilniaus stadiono perspektyvas, o ne jau veikiančio sostinės objekto finansinių rezultatų įvertinimas.
Kaunas ruošia septynis didelius koncertus
Kalbėdamas apie artimiausius planus, M. Vedrickas parodė Dariaus ir Girėno stadiono renginių kalendorių. Kitą vasarą jame turėtų vykti septyni dideli koncertai, tačiau dalis atlikėjų dar laikomi paslaptyje. Apie neįvardytus vardus pranešėjas kalbėjo užuominomis, todėl visas būsimos vasaros koncertų sąrašas kol kas neatskleistas.
Kalendoriuje vietos numatyta ir sportui. Pristatyme buvo pažymėtos „Žalgirio“ Europos rungtynės lapkritį bei gruodį, taip pat Lietuvos futbolo federacijos rungtynės kovą, birželį, rugsėjį ir spalį. Taigi stadiono užimtumas planuojamas ne vien šiltajam metų laikui ir ne vien koncertams.
Toks kalendorius parodo, kuo Kaunas grindžia pasitikėjimą savo pozicijomis: miestas jau turi veikiantį objektą ir gali pristatyti jame vykstančių bei planuojamų renginių derinį. Vilniaus atveju diskusija kol kas sukasi apie tai, kokias galimybes suteiks dar statomas stadionas.
Primena laikus, kai abejota ir pačiu Kaunu
M. Vedrickas „Žalgirio“ arenoje dirba nuo jos atidarymo 2011 metais. Forume jis prisiminė, kad arenos statybos taip pat nebuvo sutiktos vien palaikymu – netrūko prieštaraujančių ir abejojančių tokiu projektu. Kalbėdamas apie pasikeitusį miesto įvaizdį, jis priminė ir Kaunui kadaise klijuotą etiketę.
„Manau, daugelis prisimenate, jog Kaunas buvo linksniuojamas, nežinau, galbūt kaip degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos“, – sakė jis.
Dabar savo argumentus renginių departamento vadovas grindžia lankytojų ir renginių skaičiais. Jo pateiktais duomenimis, „Žalgirio“ arenoje per metus surengiama daugiau nei 300 renginių, o apsilankymų skaičius siekia apie milijoną. Dariaus ir Girėno stadione vyksta maždaug 40 renginių, sutraukiančių apie 300 tūkst. lankytojų. Kauno sporto halėje – apie 90 renginių ir maždaug 100 tūkst. lankytojų.
Bendrai trijų objektų veiklą jis apibūdino kaip maždaug 500 renginių ir beveik 1,5 mln. lankytojų per metus. Šie suapvalinti rodikliai pristatyti kaip Kauno renginių infrastruktūros masto iliustracija.
Kiek tokia infrastruktūra kainuotų šiandien?
Pristatyme paliesta ir statybų kaina. M. Vedrickas teigė, kad „Žalgirio“ arena kainavo apie 50 mln. eurų, o stadiono ir sporto halės rekonstrukcija – maždaug 50–60 mln. eurų. Kartu jis pareiškė, kad šiandien analogišką areną pastatyti būtų gerokai brangiau.
„Be 350 milijonų eurų tokios arenos, kokią mes turime šiandien Kaune, niekur kitur Europoje nepastatysi“, – sakė jis.
Taip Kauno renginių infrastruktūra pristatyta kaip anksčiau įgyvendintų investicijų rezultatas, kurį dabar galima išnaudoti dideliems renginiams pritraukti. O Vilniaus stadionui išsakyta prognozė išlieka itin griežta: M. Vedricko vertinimu, mažesnės koncertų talpos ir kitų projektinių sprendimų sostinei gali nepavykti paversti pranašumu. Kiek šis vertinimas pasitvirtins, paaiškės stadionui pradėjus veikti ir formuojant tikrąjį jo renginių kalendorių.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


