ES nusitaikė į triukus, kurie telefone sulaiko valandoms: „TikTok“ ir „Instagram“ vartotojams siūlomas svarbus išjungimo mygtukas

Atsidarote programėlę pažiūrėti vieno vaizdo įrašo, o telefoną padedate tik po valandos. Europos Komisija siūlo apriboti skaitmeninio dizaino sprendimus, kurie skatina nesustojant vartoti turinį, nuolat sugrįžti arba išleisti daugiau, nei planavote. Lapkričio 11 dieną pristatytame Skaitmeninio sąžiningumo akto pasiūlyme numatyta galimybė paprastai išjungti tokias funkcijas, griežtesnės taisyklės klaidinančiai prekybai ir lengvesnis prenumeratų nutraukimas.

Pokyčiai būtų aktualūs ir Lietuvos gyventojams, naudojantiems „TikTok“, „Instagram“, „YouTube“, žaidimų programėles bei elektronines parduotuves. Tai šiuo metu yra Komisijos pateiktas pasiūlymas, kurį dar svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Platformoms naujosios pareigos nepradeda galioti vien dėl jo pristatymo.

Komisija visą vartotojų apsaugos paketą pristato kaip reikšmingiausią šios srities atnaujinimą per daugiau nei 20 metų. Jo esmė – sustiprinti žmogaus galimybę priimti savarankišką sprendimą aplinkoje, kurioje kiekvienas mygtukas, pranešimas ar pasiūlymas gali būti parinktas siekiant paveikti jo elgesį.

Begalinis slinkimas ir automatinis paleidimas turėtų tapti valdomi

Viena labiausiai pastebimų siūlomų permainų – lengvai pasiekiamos priemonės išjungti funkcijas, skatinančias perteklinį ar sunkiai kontroliuojamą naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apimtų automatinį turinio paleidimą, nenutrūkstamą jo vartojimą ir dalį pranešimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su vartotojo veiksmais.

Kasdienėje situacijoje tai reikštų daugiau progų sustoti. Pasibaigus vaizdo įrašui, žmogus galėtų pats nuspręsti, ar nori kito, užuot automatiškai įtrauktas į naują turinio srautą. Programėlė taip pat neturėtų nuolat susigrąžinti jo dėmesio pranešimais, kurių jis savo veiksmais nesukėlė.

Pasiūlyme numatyta galimybė atitinkamas funkcijas išjungti atskirai arba visas kartu. Į sąrašą įtraukti ir mechanizmai, skatinantys prisijungti nustatytais intervalais, kad nebūtų prarastos sukauptos naudos, bei sistemos, kurios imituoja tarpasmeninį ryšį ir atkakliai ragina tęsti bendravimą. Svarbus būtų pats veiksmingas pasirinkimas sustabdyti šias funkcijas, o ne dar vienas sunkiai randamas nustatymų langas.

Išgalvotas prekių trūkumas nebegalėtų spausti pirkti

Kita reformos dalis nukreipta prieš vadinamuosius manipuliuojančio dizaino sprendimus, angliškai vadinamus dark patterns. Tai būdai pateikti pasirinkimus taip, kad vartotojas būtų pastūmėtas įmonei naudinga kryptimi: paskubėtų pirkti, užsisakytų papildomą paslaugą arba atsisakytų minties nutraukti prenumeratą.

Vienas aiškiausių pavyzdžių – melagingas skubos kūrimas. Pranešimas apie beveik išparduotą prekę gali priversti žmogų atsisakyti kainų palyginimo ar ilgesnio svarstymo. Komisija konkrečiai išskiria netikrus teiginius apie ribotą prekių prieinamumą kaip praktiką, su kuria ketinama kovoti.

Pirkėjui svarbu, ar toks pranešimas pagrįstas. Tikras mažas likutis ir išgalvotas trūkumas sukuria panašų emocinį spaudimą, tačiau jų sąžiningumas skiriasi. Tas pats pasakytina apie tariamą kitų pirkėjų aktyvumą ar pasiūlymo pabaigos laiką.

Praktikoje manipuliacija gali atrodyti labai buitiškai: žmogus dar nenusprendė, ar jam reikia prekės, tačiau ekrane jau mato kelis raginimus nepraleisti progos. Naujosios taisyklės turėtų padėti vertinti ne vien atskirų žodžių teisingumą, bet ir visą vartotojui pateikiamo pasirinkimo konstrukciją.

Prenumeratą nutraukti turėtų būti lengviau

Nemokamas bandymas, kuris nepastebimai virsta mokama paslauga, ir prenumerata, kurios atsisakymo tenka ieškoti keliuose meniu, taip pat patenka į reformos akiratį. Komisija siūlo aiškesnes taisykles automatiniam pratęsimui, bandomiesiems laikotarpiams ir sutarčių nutraukimui internetu.

Lietuvos vartotojui tai aktualu užsisakant filmų platformą, sporto programėlę, debesijos saugyklą ar mokamą turinį. Užsiregistruoti dažnai pakanka kelių paspaudimų, tačiau norint paslaugos atsisakyti gali tekti ieškoti instrukcijos, rašyti laišką ar bendrauti su automatiniu konsultantu.

Siūlomame reglamente numatoma aiškiai pažymėta ir lengvai pasiekiama internetinė sutarties nutraukimo funkcija. Taip pat nustatomi priminimai prieš tam tikrus automatinius sutarčių pratęsimus. Vartotojas turėtų aiškiai suprasti, kada prasidės naujas mokamas laikotarpis ir kaip jo atsisakyti.

Nuomonės formuotojų reklama turėtų būti atpažįstama iš karto

Siūlomos taisyklės apimtų ir nuomonės formuotojų rinkodarą. Komercinis turinys turėtų būti aiškiai, pastebimai ir nedviprasmiškai pažymėtas, kad vartotojas suprastų, jog mato reklamą ar komercinį bendradarbiavimą.

Tai ypač svarbu turiniui, kuris pateikiamas kaip kasdienis pasakojimas, asmeninis atradimas ar draugiškas patarimas. Žiūrovui turi būti sudaryta galimybė atskirti savarankišką rekomendaciją nuo komercinės komunikacijos dar prieš priimant pirkimo sprendimą.

Pasiūlyme atsakomybė numatoma ir reklamos užsakovams: prekių ženklai bei agentūros turėtų pasirūpinti, kad jų pasitelkiami turinio kūrėjai laikytųsi nustatytų pareigų.