Viršutinio aukšto kaimynų skalbimo mašinos žarna naktį iššoko. Mūsų lubų remontas kainavo 1 400 eurų, o jų draudimas apima tik jų turtą

Moteris naktį renka vandenį nuo virtuvės grindų po prakiurusiomis lubomis
Moteris naktį renka vandenį nuo virtuvės grindų po prakiurusiomis lubomis Nuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Vandenį nuo virtuvės spintelių rankšluosčiais braukiau pusę keturių nakties, basomis stovėdama ant šaltų plytelių. Man 38-eri, su vyru auginame du mokyklinukus ir gyvename paprastame daugiabutyje Kaune. Kaimynus dažniausiai sutinkame prie pašto dėžučių arba prasilenkiame su šiukšlių maišais rankose. Tą vakarą buvome pavargę: vaikai jau miegojo, vyras buvo užsnūdęs prie televizoriaus, o aš virtuvėje dar sudėjau indus į džiovyklę. Iš pradžių maniau, kad kažkur prateka prie mūsų kriauklės ir ryte viską ramiai susitvarkysime.

Bet vanduo bėgo iš lubų siūlės prie šviestuvo, o tamsi dėmė plėtėsi akyse. Virš mūsų gyvena pora su mažu vaiku, normalūs žmonės – pasisveikiname, kartais vieni kitiems priimame siuntas. Skambinome kelis kartus, kol atsiliepė mieguistas kaimynas. Po kelių minučių viršuje jau girdėjosi lakstymas, kažkas užsukinėjo vandenį. Tada galvojau tik apie tai, kaip apsaugoti baldus ir surinkti vandenį. Apie pinigus net nesinorėjo galvoti. Paskui supratau, kad vandenį užsukti galima greitai, o pasekmės niekur taip greitai nedingsta.

Ryte dėmės atrodė daug blogiau nei naktį

Naktį buvome užsiėmę kibirais, rankšluosčiais ir baldų stumdymu, todėl net neapžiūrėjome visų kambarių. Ryte virtuvės lubose jau aiškiai matėsi gelsvas plotas, koridoriuje pradėjo luptis dažai, o vaikų kambaryje prie sienos atsirado drėgna juosta. Ant grindų dar gulėjo seni rankšluosčiai, nors iš jų jau buvo mažai naudos. Į darbą išėjau su vakarykščiais batais, kurių padai buvo kažkokie lipnūs nuo drėgmės, ir visą dieną galvojau ne apie susitikimą, o apie tas lubas.

Kaimynas ryte atėjo atsiprašyti. Sakė, kad nuslydo skalbimo mašinos žarna, o jie nieko neišgirdo, nes mašina veikė vonioje už uždarytų durų. Atrodė tikrai susigėdęs, iškart paklausė, kiek čia gali kainuoti. Aš tada neturėjau ką atsakyti. Pasakiau tik:
– Pirmiausia reikia suprasti, kas apskritai sugadinta.

Susitarėme viską nufotografuoti, kol dar gerai matosi šlapi plotai. Telefonas nuo ryto buvo išsikraunantis, nuotraukos gavosi kreivos, bet fotografavome viską: lubas, sienas, patamsėjusį laminato kraštą prie virtuvės. Vyras paskambino meistrui, kuris mums anksčiau dažė koridorių. Jis patarė neskubėti glaistyti ir dažyti, palaukti, kol išdžius. Kitaip, sakė, po kurio laiko gali vėl iškilti dažai ar atsirasti dėmių.

Atrodė, kad draudimas turėtų viską išspręsti

Kaimynai pasakė turintys draudimą, ir mums abiem su vyru tą akimirką palengvėjo. Galvojome paprastai: nelaimė nutiko jų bute, nukentėjo mūsų butas, vadinasi, draudimas įvertins žalą ir kažkaip bus sprendžiama. Kaimynė dar parašė, kad su savo draudimu susisieks tą pačią dieną. Tikėjomės, kad teks palaukti, bet bent nereikės ginčytis dėl kiekvieno apgadinto kampo.

Po kelių dienų kaimynai pasakė supratę, kad jų turima apsauga, panašu, susijusi su jų pačių turtu. Dėl vonios grindų, spintelės ar skalbimo mašinos jiems gal ir galėjo būti sprendžiama, bet mūsų luboms tai nepadėjo. Kaimynas atėjo vakare ir tą patį paaiškino. Buvo akivaizdu, kad jis pats susinervinęs, nes tikėjosi visai ko kito. Vis kartojo, kad nežinojo, jog draudimai taip skiriasi.

Pykau ne todėl, kad jis meluotų ar kažką slėptų. Tiesiog buvo ta labai nemaloni situacija, kai visi lyg ir elgiasi normaliai, bet problema vis tiek lieka ant mūsų virtuvės lubų. Ant šaldytuvo kabėjo sąskaita už vaikų būrelį, šalia – užrašas apie artėjantį automobilio aptarnavimą. Mintis, kad dar reikės sukti galvą dėl remonto pinigų, nuotaikos tikrai nekėlė. Tą vakarą su vyru susipykome dėl visai menkos smulkmenos: jis sakė neskubėti, o aš jam priekaištavau, kad per švelniai kalba su kaimynais.

Apžiūra parodė, kad neužteks vien uždažyti dėmę

Meistrą pasikvietėme po kelių savaičių, kai lubos jau buvo gerokai apdžiūvusios. Jis apžiūrėjo virtuvę, koridorių ir vaikų kambario kampą. Pasakė, kad reikės nuvalyti atšokusius sluoksnius, vietomis lyginti, gruntuoti ir dažyti ne vien mažą plotą, kad paskui nesiskirtų atspalviai. Reikėjo uždengti baldus, perstumti stalą, nuimti šviestuvą, o po darbų dar visur valyti dulkes. Iš šalies atrodė – kelios dėmės, bet darbų prisidėjo daugiau, nei tikėjausi.

Kai gavome paskaičiavimą, suma buvo 1 400 eurų. Mums tai nebuvo pinigai, kuriuos gali ramiai ištraukti iš stalčiaus. Vyras siūlė dalį pasidaryti patiems, bet prisiminiau, kaip jis po darbo jau trečią vakarą iš eilės šveitė vonios plytelių siūles ir vaikščiojo piktas. Nusprendėme, kad jei jau tvarkyti, tai normaliai. Nesinorėjo po pusmečio vėl žiūrėti į suskilinėjusią ar dėmėtą vietą.

Sunkiausia buvo pasakyti kaimynams konkrečią sumą. Nenorėjau, kad skambėtų taip, lyg pateikiame sąskaitą už savo norą pasigražinti namus. Bet ir vaidinti, kad čia nieko tokio, negalėjome. Vyras pasakė tiesiai, ramiai:
– Mes nesitikime, kad jums tai patiks, bet vieni šitos žalos prisiimti irgi negalime.

Susitarėme ne iš karto ir ne taip, kaip tikėjausi

Kaimynai iš pradžių sutriko. Jie nesiginčijo, kad vanduo atėjo iš jų buto, bet ir jiems nebuvo lengva iškart rasti tokius pinigus. Kaimynė pasakė, kad jau turėjo išlaidų vonios tvarkymui ir labai blogai jaučiasi dėl visos situacijos. Tą vakarą pokalbis baigėsi be aiškaus sprendimo. Buvo nemalonu grįžti į savo butą ir suprasti, kad dabar kiekvienas susitikimas laiptinėje bus kažkoks įtemptas.

Po kelių dienų trumpai pasikalbėjome jų virtuvėje. Ant stalo stovėjo vaiko košės dubenėlis, prie kėdės mėtėsi maži guminiai batai. Tada kažkaip aiškiau pasimatė, kad jie ne vien „viršutiniai kaimynai“, kurie turi išspręsti mūsų problemą, o žmonės su savo rūpesčiais. Galiausiai sutarėme, kad jie prie remonto prisidės dalimis, o mes darbų nepradėsime, kol nesuderinsime laiko ir kitų dalykų. Nebuvo nei apkabinimų, nei didelio palengvėjimo. Tiesiog susitarėme, kas ir kaip.

Remontas užtruko kelias dienas. Vaikai skundėsi dažų kvapu, virtuvėje valgėme sumuštinius, o indus plovėme vonioje, nes aplink buvo plėvelės ir sustumdyti daiktai. Kaimynai laikėsi žodžio ir pervedė sutartą dalį, nors kartais tekdavo priminti apie sutartą datą. Man tai vis tiek nepatiko, bet bent jau nereikėjo kaskart vėl aiškinti visos istorijos nuo pradžių.

Ką daryti, kai kaimynų vanduo palieka dėmes ir tarp žmonių

Dabar lubos vėl baltos, tik vis dar automatiškai pakeliu akis, kai viršuje pradeda ūžti skalbimo mašina. Iš šitos istorijos neišėjau nei labai išmintinga, nei visiškai rami. Supratau tik tiek, kad tokiais atvejais gerumas nereiškia tyliai susimokėti už viską, o tvirtumas nereiškia rėkti laiptinėje. Normalu aiškiai pasakyti, kas sugadinta ir ko tikiesi.

  • Kuo greičiau nufotografuokite drėgmės vietas ir pažeistus daiktus, net jei iš pradžių atrodo, kad nieko baisaus nenutiko.
  • Neskubėkite uždažyti ar užglaistyti lubų, kol jos neišdžiūvusios ir neaišku, kiek darbų iš tikrųjų reikės.
  • Su kaimynais kalbėkite konkrečiai: ne vien apie pyktį, bet ir apie darbus, laiką bei išlaidas.
  • Jei emocijos kyla, pokalbį geriau tęsti kitą dieną, o ne prie šlapių grindų vidury nakties.
  • Pasidomėkite savo turima apsauga iš anksto, nes vien žodis „draudimas“ dar nereiškia, kad bus padengta kiekviena situacija.

Dar liko viena smulkmena: koridoriaus sienos atspalvis po remonto vos vos skiriasi nuo senesnio dažymo, ir aš tą matau kiekvieną kartą grįžusi namo. Vyras sako, kad tik aš viena pastebiu. Gal jis ir teisus, bet likusio dažų kibirėlio kol kas neatidarau. O kaip pasielgtumėte jūs, jei kaimynų nelaimė apgadintų jūsų namus, o draudimas padėtų tik jiems?

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius