Devynerių metų automobilį pirkau iš kaimyno už 5 500 eurų. Per techninę apžiūrą paaiškėjo, kad abu slenksčiai užlopyti skarda ir užglaistyti

Pakeltas automobilis apžiūrimas, o po slenksčių danga matyti skardos lopai 1 komentaras
Pakeltas automobilis apžiūrimas, o po slenksčių danga matyti skardos lopai Nuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Prie techninės apžiūros stoties stovėjau su purvinais batais ir telefonu šaltoje striukės kišenėje, kai darbuotojas pakvietė pažiūrėti automobilio apačios. Man 42-eji, gyvenu su žmona ir dviem vaikais nedideliame mieste, į darbą kasdien važiuoju apie trisdešimt kilometrų į vieną pusę. Automobilį pirkau iš kaimyno, su kuriuo iki tol normaliai sveikindavomės kieme, kartais vienas kitam paskolindavome kokį įrankį. Devynerių metų mašina už 5 500 eurų atrodė tvarkingas ir man įkandamas variantas. Senasis automobilis jau pradėjo prašyti daugiau pinigų, nei galėjau jam skirti.

Prieš pirkdamas mašiną kelis kartus apėjau, paklausiau, ar nebuvo rimtų gedimų, ar kėbulas nesurūdijęs. Kaimynas sakė prižiūrėjęs, keitęs, ką reikėjo, o dugną prieš žiemą dar padengęs apsauga. Per bandomąjį važiavimą niekas nebarškėjo, salonas buvo švarus, veikė kondicionierius. Ant galinės sėdynės radau vaikiško sausainio trupinių – paprastas šeimos automobilis, ne išblizgintas perpardavinėtojo variantas. Tikėjausi bent kelerius metus važinėti ramiau: mokėti už kurą, draudimą, įprastus remontus, o ne vėl galvoti apie kėbulą.

Po dugno apsauga matėsi visai kitas vaizdas

Per techninę apžiūrą darbuotojas daug nekalbėjo, tik paprašė prieiti arčiau. Pakėlus automobilį pamačiau vietas prie abiejų slenksčių, kurių iš šono beveik nesimatė. Apačioje – skarda, vietomis nelygiai užteptas sluoksnis ir tamsi danga. Iš to, ką paaiškino, supratau, kad slenksčiai buvo lopyti, o toks sutvarkymas neatrodė nei tvirtas, nei tvarkingas.

Iš pradžių dar bandžiau save raminti, kad gal tai senas remontas ir nieko baisaus. Mašina juk ne nauja, devynerių metų automobiliui rūdys Lietuvoje nėra jokia staigmena, ypač po žiemų su druskomis. Bet kai parodė abi puses, pasidarė aišku, kad čia ne vienas mažas taškelis prie rato. Blogiausia buvo ne pačios rūdys, o tai, kad jos buvo uždengtos taip, jog pirkdamas jų nemačiau.

Iš stoties išvažiavau tylėdamas. Sustojau prie parduotuvės, nusipirkau kavos iš aparato, bet ji taip ir liko beveik pilna puodelio laikiklyje. Telefone radau kelis žmonos praleistus skambučius – ji žinojo, kad važiuoju į apžiūrą. Paskambinęs pasakiau tik: – Nepraleido. Su slenksčiais blogai.

Kieme kaimyną sutikau ne taip, kaip planavau

Tą vakarą sąskaita už elektrą vis dar kabėjo ant šaldytuvo, vaikai pyko dėl televizoriaus pultelio, o man galvoje sukosi tik automobilio apačia. Žmona iš karto paklausė, ar pardavėjas galėjo nežinoti. Pasakiau, kad sunku patikėti: jis tuo automobiliu važinėjo, o dugno danga juk neatsiranda iš niekur. Vis dėlto nenorėjau lėkti į kiemą supykęs ir prisikalbėti.

Kitą dieną kaimyną sutikau prie konteinerių. Jis nešė kartono dėžes, o aš buvau grįžęs iš darbo, dar su dulkinomis kelnėmis. Paklausiau, ar žinojo, kad slenksčiai lopyti. Iš pradžių jis sutriko, paskui pasakė, kad kažką esą tvarkė ankstesnis savininkas, o pats manė, jog ten tik kosmetinis reikalas.

Man toks atsakymas neskambėjo įtikinamai, nes prieš pirkdamas kalbėjau būtent apie rūdis. Kaimynas pradėjo sakyti, kad automobilis ankstesnį kartą techninę apžiūrą praėjo, kad jis nieko specialiai neslėpė ir kad už tokią kainą nereikia tikėtis idealaus kėbulo. Aš irgi jau nebuvau ramus. Pasakiau, kad nepirkau tobulo automobilio, bet nepirkau ir užmaskuoto remonto. Nesusirėkėme, bet abu išsiskirstėme pikti.

Žmonos klausimas privertė prisiminti, ką pats praleidau

Vakare žmona paklausė, ar prieš pirkdamas buvau servise, ar tiesiog pasiklioviau tuo, kad parduoda kaimynas. Atsakymas man pačiam nepatiko: nebuvau. Apžiūrėjau automobilį kieme, pasivažinėjau, paklausiau variklio, peržiūrėjau dokumentus, bet po dugnu nelindau. Tuo metu pažintis su pardavėju man atrodė kaip papildoma garantija.

Dabar suprantu, kad čia buvo ir mano klaida. Ne todėl, kad kiekvienas kaimynas būtinai apgaus. Tiesiog pažįstamam žmogui kažkaip mažiau norisi užduoti nepatogius klausimus. Man buvo nejauku siūlyti važiuoti į servisą, tarsi iš karto rodant, kad juo nepasitikiu. Be to, seną automobilį jau buvau pažadėjęs atiduoti giminaičiui, todėl norėjau viską užbaigti iki savaitgalio.

Po kelių dienų nuvažiavau į kėbulų remonto dirbtuves, kad bent suprasčiau, kas laukia. Meistras nieko konkretaus nežadėjo, kol neapžiūrės plačiau, bet pasakė, kad tokius senus lopus dažnai tenka nuimti ir tada žiūrėti, kiek metalo po jais dar likę. Išgirdęs tai supratau, kad vien tik truputį pataisyti greičiausiai nepavyks. Tikslių pažadų man tada ir nereikėjo – užteko suprasti, kad bus papildomas rūpestis, kurio pirkdamas neįvertinau.

Susitarimas negrąžino pasitikėjimo, bet sumažino įtampą

Su kaimynu pasikalbėjome dar kartą, šįsyk ramiau. Pasakiau, ką girdėjau dirbtuvėse, parodžiau apžiūros pastabas. Jis vėl tvirtino iki galo nežinojęs situacijos, bet jau nebesiginčijo, kad slenksčiai sutvarkyti prastai. Matyt, ir jam buvo nejauku kiekvieną rytą prasilenkti laiptinėje ir nežinoti, ar vėl pradėsiu apie tai kalbėti.

Galiausiai sutarėme, kad jis prisidės prie remonto tiek, kiek tuo metu galėjo, o automobilį tvarkysiu savo pasirinktoje vietoje. Nebuvo taip, kad po to pasijutau laimėjęs. Vis tiek reikėjo derinti laiką, palikti automobilį, kelias dienas važiuoti autobusu ir prašyti žmonos paimti vaikus iš būrelių. Bet bent nelikau vienas su problema, apie kurią, mano galva, turėjau būti perspėtas.

Remontas užtruko ilgiau, nei tikėjausi, nes nuėmus seną užtepimą atsirado dar keli smulkesni plotai. Tuo metu nemažai vaikščiojau iki stotelės pėsčiomis, o rytais keikdavau šlapią sniegą, prilipusį prie batų. Kaimynas sveikindavosi trumpiau nei anksčiau, aš irgi nebuvau labai šiltas. Po kelių savaičių jau galėjome normaliai pasakyti „labas“, nors apie automobilius nebekalbėjome.

Ką išmokau iš automobilio, pirktą per arti namų

Ši istorija man neįrodė, kad reikia įtarti kiekvieną žmogų. Greičiau priminė, kad geras bendravimas nepakeičia automobilio patikrinimo, o mandagumas neturėtų kainuoti budrumo. Dabar suprantu, kad perkant naudotą daiktą – ar automobilį, ar buitinę techniką – reikia atskirti norą greitai susitarti nuo realaus jo įvertinimo. Pasitikėjimas yra gerai, bet apžiūra nėra įžeidimas – tai paprasta savisauga.

  • Prieš sutariant verta automobilį parodyti nepriklausomam meistrui, net jei pardavėjas yra giminaitis, kolega ar kaimynas.
  • Reikia nebijoti paklausti apie ankstesnius remontus, rūdis ir vietas, kurių iš viršaus nesimato.
  • Jei pardavėjas skuba ar vengia patikrinimo, geriau pristabdyti ir nepasiduoti spaudimui.
  • Radus problemą verta pirmiausia surinkti informaciją ir kalbėtis konkrečiai, o ne pradėti nuo kaltinimų.

Automobilis dabar važiuoja, slenksčiai sutvarkyti, bet dar laukia smulkus galinio lango valytuvo gedimas, kurį vis nukeliu kitam mėnesiui. Su kaimynu gyvename tame pačiame name ir, matyt, dar ilgai susitiksime prie pašto dėžučių ar prie sniegu užverstų automobilių. O kaip pasielgtumėte jūs, jei po pirkimo iš pažįstamo žmogaus išlįstų toks paslėptas trūkumas?

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai 1

  1. vaclovas jonikas prieš 1 min

    Kvailas straipsnis neatitinkantis tikrovės, 9 m auto o supuvę slenksčiai..
    Netgi nedelsiant antikorozinė danga dugne atsiranda korozijos skylės 15 metų senumo automobiliuose.

Pereiti į diskusiją

Prisijunkite prie diskusijos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius