Šiltnamio žemė lapkritį dar šlapia: kaip sumažinti drėgmę ir išvengti pelėsio
Atėjus į šiltnamį lapkritį po batais limpa žemė, o ant lysvių vietomis jau matyti balkšvas pūkelis. Tokios dirvos dabar nereikia nei perkasti, nei „gelbėti“ gausiu pelenų ar trąšų kiekiu: pirmiausia ją reikia apsaugoti nuo papildomo vandens, pagerinti oro judėjimą ir leisti paviršiui pradžiūti.
Didžiausia klaida – sandariai uždaryti drėgną šiltnamį iki pavasario. Tuomet vėsiame ore susikaupusi drėgmė lieka viduje, kondensuojasi ant plėvelės ar stiklo ir vėl laša į lysves, o pelėsiui atsiranda beveik idealios sąlygos.
Drėgmę dažnai palaiko ne vien lietus
Rudenį žemė nebedžiūsta taip greitai kaip vasarą: saulės mažai, naktys šaltos, o oras šiltnamyje juda menkai. Jei lietaus vanduo patenka pro nesandarias vietas, nuo stogo laša kondensatas arba prie šiltnamio kaupiasi vanduo, dirva nuolat gauna naują drėgmės porciją.
Verta apžiūrėti ne tik lysves, bet ir patį šiltnamį. Užsikimšę latakai, į vidų nukreiptas grunto nuolydis, plyšiai prie konstrukcijos ar per žemai palikta aplinkinė žemė gali lemti, kad vanduo po lietaus keliauja tiesiai prie šaknų zonos.
Atidarytas langelis rudenį nėra aplaidumas
Jeigu diena sausa ir nėra stipraus lietaus, pravėdinkite šiltnamį: atidarykite duris, orlaidę arba bent vieną jų pusę. Skersvėjis nebūtinas, tačiau drėgnas oras turi turėti kelią pasišalinti. Vakare, prieš atšąlant ir kylant rūkui, šiltnamį geriau vėl uždaryti.
Ypač verta vėdinti po lietingos nakties, kai ant sienelių ir stogo gausu lašelių. Tie lašeliai nėra menkniekis – sušilę dieną jie gali nutekėti atgal į dirvą. Kuo mažiau kondensato ant konstrukcijų, tuo mažiau papildomos drėgmės lysvėse.

Ko nedaryti su šlapia dirva
Šlapios žemės nekaskite ir nemindykite be būtinybės. Suspausta dirva dar prasčiau praleidžia orą, susidaro grumstai, o pavasarį ji ilgiau įšyla ir sunkiau būna puri. Jei reikia patekti į vidų, eikite tais pačiais takeliais arba pasitieskite lentą svoriui paskirstyti.
Neskubėkite užberti pelėsio storu žemės, komposto ar mulčio sluoksniu. Drėgnas organinis sluoksnis gali tik sulaikyti daugiau vandens prie paviršiaus. Taip pat nereikėtų rudenį be aiškios priežasties gausiai laistyti šiltnamio lysvių – vandens atsargų žiemai dirva čia nekaupia taip, kaip kartais įsivaizduojama.
Jei balkšvas sluoksnis jau pasirodė
Nedidelis balkšvas apnašas ant dirvos paviršiaus dažnai rodo, kad čia ilgai laikosi drėgmė ir menkai juda oras. Atsargiai nugrėbkite tik pažeistą paviršinį sluoksnį, pašalinkite paliktas augalų liekanas ir išneškite jas iš šiltnamio. Ant senų pomidorų, agurkų ar piktžolių liekanų drėgmė laikosi ilgiau, o pelėsis turi kuo maitintis.
Jeigu paviršius labai pažliugęs, jo nepurengkite giliai. Užtenka sausą dieną lengvai pajudinti patį viršų, kad greičiau patektų oro, o vėliau reguliariai vėdinti. Pelėsio problema paprastai mažėja ne nuo vienos priemonės, bet nuo trijų paprastų veiksmų: mažiau į vidų patenkančio vandens, mažiau augalinių atliekų ir daugiau oro judėjimo.
Lapkritį šiltnamiui nereikia tobulo sausumo – žemė žiemą natūraliai bus drėgna. Tačiau jei sustabdysite lašėjimą, išnešite liekanas ir sausomis dienomis pravėdinsite, pavasarį pasitiksite ne uždususią, pelėjančią lysvę, o daug lengviau paruošiamą dirvą.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


