Obuoliai dėžėje ima pūti nuo vieno vaisiaus: kaip laiku pastebėti gedimą
Atnešus dėžę obuolių iš rūsio dažnai pirmiausia pasijunta saldokas, rūgštokas kvapas, o tarp sveikų vaisių randamas vienas su minkšta ruda dėme. Tokį obuolį reikia išimti iškart: puvinys gali persimesti į besiliečiančius vaisius, o grybelio sporos ir drėgmė dėžėje sudaro sąlygas gesti kitiems. Vienas pažeistas obuolys nebūtinai sugadins visą derlių, tačiau paliktas nepastebėtas gali greitai pridaryti nuostolių.
Didžiausia klaida – tik retkarčiais pažiūrėti į dėžės viršų. Apatiniai obuoliai dažniausiai gauna daugiau spaudimo, ten kaupiasi drėgmė, todėl juos verta patikrinti ypač atidžiai.
Ne kiekviena dėmė reiškia tą patį
Gendantis obuolys paprastai tampa ne vien margas, bet ir minkštas. Paspaudus pažeista vieta įdumba, oda gali būti susiraukšlėjusi, atsiranda drėgnas patamsėjimas ar pelėsio apnašų. Ryškus rūgštus, fermentuotas kvapas dėžėje taip pat yra signalas, kad vien apžiūros iš viršaus nebeužtenka.
Sausesnė, kieta dėmė nebūtinai reiškia aktyvų puvinį – kartais tai senesnis sumušimas ar paviršinis pažeidimas. Vis dėlto toks obuolys ilgai laikyti netinka: jo odelė jau nebėra patikima apsauga. Jį geriau sunaudoti pirmiausia – kepti pyragui, virti tyrelei ar valgyti, jei vidus sveikas.

Kodėl dėžėje gedimas plinta greičiau
Obuoliai dažnai pažeidžiami dar skinant, pilant į kibirą ar vežant namo. Net maža, beveik nematoma įdauža vėliau gali virsti minkšta dėme, ypač jei vaisiai laikomi per šiltai arba sandariai uždengti. Kai vienas obuolys pradeda irti, jis liečiasi su kitais, išskiria daugiau drėgmės, o pažeista vieta tampa palanki puvinį sukeliantiems mikroorganizmams.
Problemą sustiprina ir pernelyg stora obuolių krūva. Apačioje esantys vaisiai spaudžiami, prasčiau vėdinasi, todėl jų būklė gali pasikeisti greičiau nei tų, kurie guli viršuje. Laikymui geriau tinka švari, sausa dėžė su oro tarpais, o ne sandarus plastikinis maišas.
Trumpa patikra gali išgelbėti didžiąją dalį derliaus
Obuolius verta perrinkti reguliariai, o ne laukti, kol prireiks jų vakarienei ar kepiniui. Per patikrą pakelkite ir apatinius sluoksnius, atskirkite įtartinus vaisius, o dėžės dugną apžiūrėkite, ar nėra sulčių, drėgnų popieriaus vietų ar prilipusių vaisių.
- Išimkite visus minkštus, šlapius, pelėsiuotus arba nemaloniai kvepiančius obuolius.
- Sumuštus, įtrūkusius ar pradėjusius raukšlėtis vaisius laikykite atskirai ir sunaudokite pirmiausia.
- Jei dėžėje buvo supuvęs obuolys, sausai išvalykite jos dugną ir pakeiskite sudrėkusį popierių ar kitą paklotą.
- Nelaikykite obuolių šalia jau gendančių vaisių ir stenkitės jų nespausti didelėje krūvoje.
- Rinkitės vėsią, tamsią, ne per drėgną ir vėdinamą vietą, saugomą nuo šalčio.
Jei ant obuolio matyti pelėsis ar puvinys jau minkštas ir įsigėręs, vien pažeistos vietos nupjauti nepakanka – tokį vaisių saugiau išmesti. O sveikus obuolius apsaugo ne sudėtingos priemonės, bet įprotis kartkartėmis pajudinti dėžės sluoksnius ir nedelsiant atskirti pirmą įtartiną vaisių.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


