Seną sofą palikome prie konteinerių su mintimi, kad kas nors pasiims: po savaitės teko aiškintis dėl kameros įrašo

Sofa padėjau prie konteinerio, galvojau - "gal kas pasiims"
Sofa padėjau prie konteinerio, galvojau - "gal kas pasiims" Nuotrauka: OpenAI

Ant sofos padėjau lapą „Galima pasiimti“ ir dar nufotografavau ją kiemo grupei. Man atrodė, kad elgiamės praktiškai: baldas dar tinkamas naudoti, gal kam nors pravers sode ar garaže. Po savaitės gavome pranešimą dėl prie konteinerių paliktų didelių gabaritų atliekų. Buvo užfiksuota, kaip vakare su vyru nešame sofą per kiemą. Mano paaiškinimas, kad mes jos neišmetėme, o norėjome atiduoti, situacijos neišsprendė.

Senąją sofą turėjome vienuolika metų. Ant jos užaugo abu vaikai, miegojo atvažiavę giminaičiai, o viename porankyje buvo likusi maža dėmė nuo išsiliejusios kavos. Tačiau ji nebuvo sulūžusi. Išsitiesdavo, patalynės dėžė veikė, tik audinys jau buvo gerokai pavargęs.

Kai užsisakėme naują, iš pradžių senąją bandžiau parduoti už penkiasdešimt eurų. Niekas nesusidomėjo. Sumažinau kainą iki dvidešimties, paskui parašiau, kad atiduodame nemokamai, tik reikia patiems išsinešti.

Tuomet žinučių atsirado. Viena moteris klausinėjo matmenų, kitas žmogus norėjo papildomų nuotraukų, trečias pažadėjo atvažiuoti šeštadienį. Dėl jo net pakeitėme savo planus. Tačiau šeštadienį gavau trumpą atsakymą: transporto nerado, nebeims.

Naują sofą turėjo pristatyti pirmadienį. Svetainėje laikyti dvi neturėjome vietos, todėl sekmadienio vakarą jau reikėjo sprendimo.

„Pastatykime sausai, gal iki ryto nebeliks“

Vyras siūlė ieškoti išvežimo paslaugos. Aš dar nenorėjau mokėti už daiktą, kurį, mano nuomone, kas nors tikrai galėtų panaudoti. Atrodė keista: prieš kelerius metus už sofą sumokėjome nemažai, dabar nemokamai niekas neima, o galiausiai dar turėsime mokėti, kad jos atsikratytume.

Per langą matėsi konteinerių aikštelė. Šalia jos buvo sausesnis plotas, kur anksčiau ne kartą stovėjo spintelė, kėdė ar lentyna. Kartais tokie daiktai dingdavo jau kitą dieną.

— Nuneškime ten. Parašysiu į grupę, kad galima pasiimti, — pasiūliau.

Vyras nesusižavėjo.

— O jeigu nepasiims?

— Tai rytoj žiūrėsime. Ne mėnesiui juk paliekame.

Pasikvietėme sūnų padėti. Atsukome kojeles, išnešėme pagalves ir po truputį nusileidome laiptais. Apačioje teko sustoti, nes sofa nepatogiai sukosi pro duris. Dar pasijuokėme, kad įnešti ją prieš vienuolika metų tikriausiai buvo lengviau.

Prie konteinerių pastatėme taip, kad neužstotų priėjimo. Užtiesiau seną plėvelę, pritvirtinau lapą ir nufotografavau. Kiemo grupėje parašiau, kad sofa sveika, išsiskleidžia, galima pasiimti iš karto.

Per valandą keli žmonės peržiūrėjo įrašą. Vienas paklausė, ar galėtume atvežti. Atsakiau, kad transporto neturime.

Tada uždariau telefoną ir nuėjau valyti vietos naujajam baldui.

Ryte sofa tebebuvo, o prie jos jau atsirado svetimų daiktų

Pirmadienį atsikėlusi pažiūrėjau pro langą. Sofa stovėjo ten pat. Ant plėvelės buvo prisikaupę vandens, o lapas su užrašu nuslydęs į šoną.

Vakare šalia jau gulėjo du seni stalčiai ir sulankstytas kilimas. Niekas jų nepaliko mums matant, bet vaizdas iš karto pasikeitė. Viena sofa dar priminė atiduodamą daiktą. Sofa, stalčiai ir šlapias kilimas atrodė kaip atliekų krūva.

Kiemo grupėje atsirado nuotrauka su klausimu, kas prie konteinerių įrengė baldų sandėlį. Iš karto pajutau pyktį, nors pati žinojau, kieno sofa.

Parašiau, kad baldas paliktas atiduoti, o ne išmestas. Kad jis dar tinkamas naudoti. Kad paskelbėme ir laukiame, gal kas nors pasiims.

Viena kaimynė atsakė:

„Tai kodėl laukiate ne savo bute?“

Nuo šito sakinio užviriau. Parodžiau vyrui ir pradėjau aiškinti, kad žmonėms viskas blogai: išmesti negalima, atiduoti irgi neįmanoma.

Jis perskaitė, padėjo telefoną ant stalo ir pasakė:

— Reikia ją iš ten išvežti.

Pažadėjome vienas kitam tai padaryti. Tačiau pirmadienį nebuvo kaip, antradienį vyras užtruko darbe, o trečiadienį jau patys nebenorėjome liesti perdrėkusios sofos. Kuo ilgiau ji stovėjo, tuo sunkesnis darėsi sprendimas, kurį sekmadienį laikėme labai paprastu.

Bauda už netinkamoje vietoje išmestą sofą
Bauda už netinkamoje vietoje išmestą sofąNuotrauka: OpenAI

Kameros įraše mūsų geri ketinimai nesimatė

Maždaug po savaitės sulaukėme kreipimosi dėl prie konteinerių palikto baldo. Informacija mus pasiekė per seniūniją, o aplinkybes aiškinosi savivaldybės specialistai. Buvo nurodyta, kad sofos palikimas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Paprašyta pateikti paaiškinimą.

Vyras patvirtino, kad sofą atnešėme mes. Slėpti nebuvo nei prasmės, nei noro. Aš suradau savo skelbimą, nuotrauką su lapeliu ir susirašinėjimus su žmonėmis, kurie žadėjo pasiimti.

Buvau beveik tikra, kad tai parodys skirtumą: mes ne slapta išmetėme baldą, o bandėme jam surasti kitus namus.

Tačiau mums paaiškino, kad daikto palikimas prie konteinerių netampa tinkamu atliekų tvarkymo būdu vien dėl užrašo „atiduodu“. „Kauno švara“ nurodo, kad didelių gabaritų atliekų prie konteinerių palikti draudžiama; gyventojai jas gali pristatyti į tam skirtas surinkimo aikšteles.

Patikrinau ir atsakomybę. Už savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą numatytas įspėjimas arba 30–140 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – 140–600 eurų.

Kol skaičiau, vyras paklausė:

— Tai ką, už lapelį dabar turėjo leisti palikti?

Supykau, bet atsakyti nebeturėjau ko. Visą savaitę gyniau mūsų sumanymą, nors realus rezultatas buvo šlapia sofa prie bendrų konteinerių.

Sutaupyti nepavyko, o sofą vis tiek reikėjo išvežti

Galų gale už pirmą tokį pažeidimą vyrui buvo skirta 30 eurų bauda. Tačiau vien jos sumokėjimas sofos iš kiemo nepašalino. Turėjome pasirūpinti ir išvežimu.

Radome žmogų su tinkamu transportu, susitarėme dėl pagalbos ir patikrinome atliekų priėmimo sąlygas. Už transportą bei nešimą sumokėjome dar 45 eurus. Kai vyras pasakė galutinę sumą, suskaičiavau garsiai: septyniasdešimt penki eurai. Ir savaitė susirašinėjimų, pykčio bei žvilgčiojimo pro langą.

Prieš išnešant sofą iš buto galėjome išsiaiškinti, kur ją priimtų. Kauno didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš gyventojų priimami baldai, o tinkami pakartotinai naudoti daiktai gali būti perduodami ir per tam skirtus keitimosi punktus. Priėmimo sąlygas reikėjo pasitikrinti iš anksto, o ne tada, kai baldas jau permirko lauke.

Labiausiai gaila buvo to, kad sofa iš tiesų galėjo dar kam nors tarnauti. Bet noras ją atiduoti ir tikras perdavimas žmogui pasirodė visai skirtingi dalykai. Mes buvome susitvarkę tik savo svetainę. Visa kita palikome kiemui.

Kai išvežėme, grupėje parašiau trumpai: sofa pašalinta, atsiprašome už sukeltus nepatogumus. Norėjau dar pridėti, kad stalčiai ir kilimas buvo ne mūsų, tačiau nusprendžiau nebesivelti. Tie daiktai nepakeitė fakto, kas atnešė pirmąjį baldą.

Naujoji sofa dabar stovi toje pačioje vietoje, kur anksčiau senoji. Ji patogesnė, gražesnė, bet pirmą savaitę beveik kiekvienas pokalbis ant jos baigdavosi tuo pačiu klausimu: kodėl iš karto nepasidomėjome išvežimu?

Atsakymą abu žinojome. Nes nunešti prie konteinerių tą vakarą buvo lengviau. Tik paskui už tą lengvumą teko susimokėti.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius