Išbandžiau silikoninį purškiklį ir pieštuką durelių tarpinėms: vieno antrą kartą nebepirkčiau
Silikoninį pieštuką pirkau tikėdamasis tvarkingai ir greitai patepti automobilio durelių gumas. Atrodė patogu: atsuki dangtelį, perbrauki per tarpinę ir baigta. Tačiau bandydamas supratau, kad pieštuko antgalis pasiekia tik dalį paviršiaus, vienur priemonės palieka per daug, kitur beveik nieko. Galiausiai vis tiek turėjau imti šluostę ir taisyti rezultatą. Palyginęs su silikoniniu purškikliu, sau pasirinkau aiškiai – pieštuko daugiau nepirkčiau.
Apie durelių tarpines paprastai prisimenu tada, kai pradeda šalti. Vasarą jos man beveik neegzistuoja: plaunu automobilį, išsiurbiu saloną, nuvalau langus, bet gumų atskirai neapžiūrinėju. O rudenį užtenka vieno drėgno vakaro ir šaltesnio ryto, kad pradėčiau galvoti, ar nereikėjo pasirūpinti anksčiau.
Šįkart nusprendžiau nelaukti. Turėjau silikoninio purškiklio, tačiau parduotuvėje pamačiau ir specialų pieštuką automobilių guminėms tarpinėms. Antgalis atrodė minkštas, pati pakuotė nedidelė, todėl pagalvojau, kad aplink dureles juo dirbti bus paprasčiau negu su aerozoliu. Ypač patiko mintis, jog nereikės saugoti, kad purškiama priemonė nepatektų ant stiklo ar salono.
Pavadinimo čia nesureikšminu – kalbu apie konkretų savo išbandytą pieštuką su aplikatoriumi. Jis mane nuvylė būtent naudojimu, o ne tuo, kaip atrodė lentynoje.
Ant tiesios vietos dar nieko, kampuose prasidėjo vargas
Prieš bandymą tarpines nuvaliau ir leidau joms išdžiūti. Nenorėjau priemonės tepti ant dulkių bei susikaupusio purvo, nes tada būtų sunku suprasti, ką iš tikrųjų vertinu. Vienas dureles nutariau patepti pieštuku, kitas – purškikliu, kad galėčiau palyginti ne iš atminties.
Pirmi keli centimetrai su pieštuku atrodė visai neblogai. Perbraukiau per tiesesnę gumos dalį, liko matomas ruoželis. Tikėjausi tuo pačiu judesiu pereiti visą durelių kontūrą, tačiau ties pirmu kampu antgalis jau nebesiglaudė taip, kaip norėjau.
Tarpinė nėra lygi juostelė ant stalo. Ji turi išlinkimų, įdubimų, skirtingai pasisukusių paviršių. Mano pieštukas perbraukdavo labiausiai išsikišusią dalį, o šonuose likdavo nepaliestų vietų. Iš pradžių jų beveik nepastebėjau. Tik pakeitęs žiūrėjimo kampą pamačiau, kad vienur guma blizga, o visai šalia išlikusi tokia pati kaip prieš tepimą.
Pradėjau sukioti pieštuką, keisti rankos padėtį ir braukti dar kartą. Vietomis reikėjo prilaikyti pačią gumą, kad antgalis prie jos geriau priglustų. Darbas, kuris mano galvoje turėjo trukti kelias minutes, pavirto bandymu pataikyti į kiekvieną nepatogų kraštą.
Labiausiai erzino tai, kad vienu perbraukimu negalėjau pasitikėti. Po jo vis tiek reikėjo tikrinti, ar priemonės iš tiesų liko ten, kur norėjau.
Vienur beveik sausa, kitur – per storas ruožas
Bandydamas geriau pasiekti paviršių pieštuką stipriau prispausdavau. Tuomet priemonės pasiskirstymas pasidarydavo dar netolygesnis. Vienoje vietoje likdavo vos pastebimas sluoksnis, o kitoje – ryški, storesnė juosta.
Ties posūkiais, kur sustodavau pakeisti rankos padėties, jos užsitepdavo per daug. Pabandydavau paskirstyti dar vienu judesiu, bet tuomet aplink tą pačią vietą braukdavau jau trečią ar ketvirtą kartą. Vaizdas man nepatiko: ne vientisai patepta tarpinė, o atskiri blizgantys ruožai su praleistais ploteliais.
Nenorėjau palikti pertekliaus vien todėl, kad jau patepiau. Atsinešiau šluostę ir pradėjau išlyginti. Kur priemonės buvo per daug, nuvaliau, kur mažai – bandžiau paskirstyti nuo gretimos vietos. Tada ir pagalvojau: jeigu vis tiek viską baigiu šluoste, kokį patogumą man suteikė tas pieštukas?
Dar kartą perėjau durelių apačią. Ten dirbti buvo nepatogiausia, nes reikėjo pasilenkti, pasukti pakuotę ir kartu matyti, ar antgalis liečia visą reikiamą paviršių. Nebuvo neįmanoma, tačiau tikrai ne taip paprasta, kaip įsivaizdavau pirkdamas.
Man nepatiko ir pats rezultato vertinimas. Storesnis blizgesys dar nereiškė, kad viską padariau geriau. Priešingai – jis rodė vietas, kuriose priemonė susikaupė, kol šalia liko praleistų tarpelių.
Su purškikliu sekėsi geriau, kai nepurškiau tiesiai ant durelių
Prie kitų durelių paėmiau silikoninį purškiklį. Jo nenorėjau purkšti plačia srove tiesiai į tarpinę: aplink buvo dažytų paviršių, stiklas ir apdaila, kurių papildomai valyti nenorėjau. Priemonę naudojau pagal jos etiketės nurodymus, nedidelį kiekį užpurkšdamas ant švarios šluostės.
Skirtumą pajutau iš karto. Šluostę galėjau sulenkti taip, kaip reikėjo konkrečiai gumos vietai. Tiesioje dalyje naudojau platesnį paviršių, kampe – siauresnį kraštą. Nebereikėjo bandyti pritaikyti vienos formos antgalio prie visų išlinkimų.
Lengviau kontroliavau ir kiekį. Jei šluostė dar buvo sudrėkusi, daugiau nepurškiau. Priemonę paskirsčiau plonai, ramiai pereidamas visą norimą paviršių. Rezultatas man pasirodė gerokai tvarkingesnis: mažiau ryškių juostų, mažiau susikaupusio pertekliaus ir paprasčiau pasiekti tas vietas, kurias pieštukas palikdavo nuošalyje.
Žinoma, purškiklis irgi reikalauja atidumo. Jei būčiau purškęs bet kur ir kiek papuola, greičiausiai būčiau turėjęs kitokią netvarką. Mano palyginime pasiteisino būtent purškiklis kartu su šluoste, o ne vien aerozolio balionėlis rankoje.
Baigęs grįžau prie pirmųjų durelių. Norėjau, kad visos tarpinės būtų pateptos panašiai, todėl ir pieštuku apdorotą pusę dar kartą tvarkingai perėjau šluoste. Eksperimentas baigėsi tuo, kad pigesnio laiko prasme sprendimo ieškojęs su pieštuku turėjau daugiau darbo.
Mano pasirinkimas aiškus: pieštukas liko nereikalingas
Po šio bandymo nesakau, kad kiekvienas silikoninis pieštukas būtinai bus vienodas. Skiriasi aplikatoriai, priemonės ir pačios automobilių tarpinės. Tačiau savo išbandytą variantą laikau blogu pirkiniu: jis neatliko to, dėl ko jį rinkausi – nepadėjo greitai, tolygiai ir tvarkingai patepti gumų.
Purškiklis su šluoste man buvo patogesnis visais šiais atžvilgiais. Galėjau pasiekti sudėtingesnes vietas, lengviau paskirstyti priemonę ir iš karto pašalinti jos perteklių. Pieštuku teko kelis kartus grįžti prie tų pačių plotelių, o galiausiai vis tiek imtis to paties valymo audinio.
Šis palyginimas man parodė naudojimo skirtumą. Iš vieno tepimo negalėčiau sąžiningai nuspręsti, kuri priemonė ilgiau veikia per visą žiemą ar geriau elgsis visomis oro sąlygomis. Tačiau renkantis, kuo kitą kartą prižiūrėsiu durelių tarpines, man jau nereikia spėlioti.
Pieštuką padėjau garažo lentynoje. Gal kada pravers kokiai nors mažai, lengvai pasiekiamai guminei detalei. Bet visoms automobilio durelių tarpinėms jo antrą kartą nepirkčiau – per daug taisymo priemonei, kuri turėjo viską supaprastinti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


