Prieš penkerius metus pasodinau gyvatvorę palei sklypo ribą. Dabar kaimynas reikalauja ją iškirsti

Gyvatvorė su kaimyniniu sklypu
Gyvatvorė su kaimyniniu sklypu Nuotrauka: OpenAI

Su kaimynu Sauliumi penkerius metus galėdavome pradėti kalbą apie orą ir po pusvalandžio vis dar stovėti prie tvoros. Dabar, jeigu jis išvažiuoja į darbą tuo pačiu metu kaip aš, vienas iš mūsų dažniausiai apsimeta, kad kažko ieško automobilyje. Kartą jau buvau pakėlęs ranką pasisveikinti, bet jis tuo metu nusisuko uždaryti vartų. Gal iš tikrųjų manęs nepamatė. Anksčiau toks dalykas man nė nebūtų užkliuvęs.

Susipykome šeštadienį. Buvau išsitraukęs kopėčias ir gyvatvorių žirkles, kai Saulius priėjo iš savo kiemo pusės ir pasakė, kad turi su manimi pasikalbėti. Pagalvojau, kad vėl prašys patrumpinti šakas prie jo tako. Jau buvau pasiruošęs sakyti, kad tą ir ketinu padaryti. Bet jis parodė ranka palei visą tvorą.

– Kiek tu ją karpysi? Iškirsk ir baigiam. Visą eilę.

Dar perklausiau, ar tikrai turi omenyje visą. Vienam gale gyvatvorė beveik siekia mūsų terasą, kitame baigiasi ties jo sandėliuku. Penkerius metus ją auginau. Jis linktelėjo, lyg kalbėtume apie seną lentą, kurią seniai reikėjo išnešti.

Kai sodinau, Saulius dar paskolino kastuvą

Atsikrausčius tarp mūsų sklypų stovėjo žema tinklinė tvora. Jeigu vieni vakarieniaudavome terasoje, o kiti tuo metu išeidavo į kiemą, vieni kitus matydavome nuo stalo iki pat galinių durų. Su žmona norėjome daugiau privatumo. Iš pradžių galvojome apie aukštesnę tvorą, paskui išsirinkome skroblus. Sodinukai atrodė beveik kaip vienodo ilgio pagaliukai. Žmona, pamačiusi, kiek jų parsivežiau, paklausė, ar medelyne tikrai suprato, kad mums reikia gyvatvorės.

Sodinau visą sekmadienį. Mano kastuvo kotas klibėjo, o Saulius, pamatęs, kaip su juo vargstu, atnešė savąjį. Dar paklausė, ar skroblai greitai auga. Pasakiau, kad pirmą vasarą pro juos, matyt, ir toliau matysime vieni kitų lėkštes. Jis nusijuokė. Kai dabar mintyse grįžtu prie to pokalbio, prisimenu ir tai, ko jo nepaklausiau. Nepaklausiau, kaip jam būtų, jeigu už kelių metų palei visą taką turėtų beveik dviejų metrų gyvatvorę. Tą sekmadienį mums abiem prieš akis buvo eilė plonų sodinukų.

Pirmas dvi vasaras atrodė, kad kai kurie taip ir neprigis. Porą pakeičiau. Laistydamas vis sustodavau ties vienu tarpu, nes pro jį nuo terasos matėsi kaimyno varteliai. Kai šakos pagaliau susisiekė, žmona pirmą kartą išsinešė kavą į terasą dar su chalatu. Atsisėdo ir pasakė, kad dabar čia jau galima normaliai pabūti. Aš dėl to ir sodinau gyvatvorę. Saulius iš savo pusės tuo metu jau pradėjo matyti kitą jos pusę.

Jis buvo prašęs apkarpyti šakas. Aš vis rasdavau, ką padaryti pirmiau

Palei tvorą jo kieme eina trinkelėmis grįstas takas iki sandėliuko. Vasarą Saulius pro ten stumia vejapjovę, rudenį veža karutį su lapais. Pernai pirmą kartą pasakė, kad pro tinklą išlindusios šakelės kabinasi už rankovės. Tą vakarą nukirpau kelias, kurias galėjau pasiekti iš savo pusės. Pasakiau, kad savaitgalį ateisiu pas jį ir apkarpysiu likusias. Savaitgalį kažkur išvažiavome. Paskui užėjo lietūs. Jis daugiau apie tai nekalbėjo, o aš į jo kiemo pusę taip ir nenuėjau.

Šiemet vasaros pradžioje jis parodė vietą prie sandėliuko, kur šakos buvo išlindusios labiausiai. Pasakė, kad nešdamas dėžę turi eiti šonu, nes viena ranka negali jų prilaikyti. Pažadėjau sutvarkyti, kai karpysiu visą gyvatvorę. Savo pusę vasarą apkirpau du kartus. Nuo terasos viskas atrodė tvarkingai, ir abukart žirkles padėjau į garažą nė neapėjęs tvoros. Šitą prisiminiau jau po barnio. Kol ginčijomės, man labiau rūpėjo, kad jis prisimintų, kiek metų auginau skroblus.

– Galėjai dar kartą normaliai pasakyti, kad trukdo, – išrėžiau jam tą šeštadienį.

– Kiek kartų tau reikia pasakyti? Pernai sakei, kad ateisi. Šiemet irgi sakei.

Užuot sutikęs, pasakiau, kad jis pats buvo atnešęs kastuvą, kai sodinau. Vos tai ištariau, supratau, kaip skamba. Žmogus kaimynui paskolino kastuvą, o po penkerių metų aš jam tai primenu taip, lyg būtume kažką pasirašę. Saulius atsakė, kad kastuvą paskolintų ir šiandien. Tada dar pridūrė, kad būtų gerai, jei šįkart panaudočiau jį gyvatvorei iškasti. Nuo to vėl užviriau. Pasakiau, kad savo kieme pats nuspręsiu, ką palikti. Jis apsisuko ir nuėjo. Kopėčios taip ir liko neišskleistos.

Iš jo pusės tą taką pirmą kartą pamačiau rudenį

Grįžęs į namus žmonai pasakiau, kad Saulius nori, jog iškirsčiau visą gyvatvorę. Ji paklausė, kas jam staiga pasidarė. Papasakojau pokalbį, įskaitant ir tai, kad jau du kartus žadėjau apkarpyti šakas iš jo pusės. Tada ji paklausė, kodėl aš to nepadariau. Pradėjau sakyti, kad vasarą turėjau kitų darbų. Pats išgirdau, koks čia atsakymas. Savo pusę juk abu kartus radau kada nusikirpti.

Porą dienų su Sauliumi nesikalbėjome. Trečiadienį grįžau anksčiau ir pamačiau, kad jis iš sandėliuko traukia vejapjovę. Prie tvoros sustojo, pakėlė virš tako nusvirusią šaką ir tik tada pravažiavo. Iš savo kiemo tą vietą matydavau per tinklą, bet iki tol nebuvau atkreipęs dėmesio, kiek šakų kyšo virš trinkelių. Tą vakarą parašiau jam žinutę. Paklausiau, ar šeštadienį galėčiau ateiti apkarpyti šakų nuo jo pusės. Atsakė, kad iki pietų bus namie.

Šeštadienį atsinešiau žirkles ir maišą nuopjovoms. Saulius atrakino vartelius, parodė, kur šakos labiausiai kliūva, ir nuėjo į garažą. Prie sandėliuko teko trumpinti daugiau, nei maniau. Baigęs paprašiau jo pažiūrėti. Jis praėjo taku, prie kampo sustojo ir parodė dar vieną šaką, kurią buvau praleidęs. Nukirpau. Tada jis pasakė, kad takas dabar gerai, bet dėl visos gyvatvorės savo nuomonės nepakeitė. Pasakiau, kad visos eilės kirsti nesiruošiu. Šįkart abu pasakėme tai ramiai. Pasiėmiau maišą ir išėjau pro vartelius, kuriuos jis man palaikė.

Anksčiau po tokių darbų Saulius būtų paklausęs, ar turiu laiko kavos. Tą šeštadienį nepaklausė. Aš irgi nieko nepasiūliau. Tik jau grįžęs į savo kiemą prisiminiau, kad nuo vasaros garaže laikau jo ilgintuvą. Nunešiau atgal ir paskambinau į duris. Jis išėjo, paėmė ir pasakė, kad jau buvo pamiršęs, kur paliko. Norėjau atsakyti, kad galėjo priminti. Šįkart pasakiau tik tiek, kad užtrukau grąžinti.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius