ES ekonomika augs sparčiau, nei tikėtasi, bet sąskaitos už elektrą ir dujas dar gali didėti

ES ekonomika augs sparčiau
ES ekonomika augs sparčiau

Europos Sąjungos ekonomika šiemet laikosi geriau, nei Europos Komisija prognozavo pavasarį. Tuomet tikėtasi 1,1 proc. augimo, o dabar prognozė padidinta iki 1,4 proc. Prie šio rezultato prisidėjo eksportas. Užsienyje gerai perkama Europos įmonių gaminama įranga, reikalinga duomenų centrams, elektros gamybai ir tinklų plėtrai.

Gyventojų išlaidų prognozė gerokai mažiau palanki. Dėl karo su Iranu pakilusios energijos kainos ir toliau didina namų ūkių bei įmonių išlaidas. Antradienį paskelbtoje Europos Komisijos rudens prognozėje numatoma, kad vidutinė metinė infliacija ES tiek šiemet, tiek kitąmet viršys 3 proc. Taigi spartesnį ekonomikos augimą statistikoje gyventojai matys tuo metu, kai už dalį prekių ir paslaugų vis dar teks mokėti daugiau.

Eksportas padėjo Europos ekonomikai viršyti pavasario prognozes

Pavasarį Europos Komisija skaičiavo, kad 2026 metais visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 1,1 proc. Rudens prognozėje numatomas 1,4 proc. augimas. Geresnis rezultatas rodo, kad Europos šalys iki šiol atlaikė dėl karo su Iranu kilusį energijos kainų šuolį geriau, nei tikėtasi prieš kelis mėnesius.

Prie augimo reikšmingai prisidėjo eksportas. Užsienio rinkose Europos įmonės sėkmingai parduoda įrangą, reikalingą dirbtinio intelekto duomenų centrams, elektros energijos gamybai ir elektros tinklų plėtrai. Šios įrangos paklausa padėjo atsverti dalį neigiamo poveikio, kurį ekonomikai daro išaugusios energijos kainos.

Komisija pagerino ir euro zonos ekonomikos augimo prognozę. Dabar ji tikisi, kad euro zonos BVP tiek 2026, tiek 2027 metais padidės po 1,2 proc. Pavasarį buvo prognozuojama, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 0,9 proc.

Rudens prognozę spaudos konferencijoje Briuselyje pristatęs už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis sakė, kad 2026 metais Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei tikėtasi. Jis kartu perspėjo, kad šio atsparumo negalima laikyti savaime suprantamu. Geresni šių metų rezultatai parodo, kaip ekonomika iki šiol atlaikė energijos kainų šuolį, tačiau ilgalaikiam augimui vien to nepakanka.

Energijos brangimą gyventojai pajus ir sąskaitose, ir maisto parduotuvėse

Europos Komisija skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija visoje ES šiemet sieks 3,3 proc., o 2027 metais sumažės iki 3,2 proc. Pavasarį kitų metų prognozė buvo gerokai palankesnė. Tada Komisija tikėjosi, kad 2027 metais vidutinė metinė infliacija sulėtės iki 2,4 proc.

Preliminariu Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ vertinimu, spalį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 4 proc. Tai didžiausias rodiklis per pastaruosius trejus metus. Komisija prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos metinė infliacija visoje ES viršys 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. sumažės tik 2028 metais.

Degalų ir energijos kainos namų ūkiams gali keistis skirtingu tempu. Komisija tikisi, kad 2027 metais benzinas ir dyzelinas pamažu pigs. Tuo metu sąskaitos už dujas ir elektrą artimiausiais mėnesiais dar gali didėti. Didmeninių energijos kainų pokyčiai gyventojus pasiekia vėliau, todėl net ir pradėjus pigti degalams už elektrą ar dujas dar kurį laiką gali tekti mokėti daugiau.

Maisto kainų augimas kitąmet taip pat gali paspartėti. Šiemet maistas ES brangsta kiek daugiau nei 2 proc., o 2027 metais kainų augimas gali siekti apie 3 proc. Prie brangimo prisidėjo vasaros karščiai ir sausra, paveikę derlių. Tuo pačiu metu pabrango ir trąšos.

Pasak V. Dombrovskio, aukštesnės energijos kainos didina tiek įmonių, tiek gyventojų išlaidas. Labiausiai tai jaučia mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Jų biudžete maistas ir energija užima didesnę dalį, todėl šių išlaidų augimas palieka mažiau pinigų kitoms reikmėms.

Yra tikimybė, kad kitų metų infliacija bus mažesnė, nei numatyta rudens prognozėje. Nuo spalio 29 dienos, kai buvo atlikti prognozės skaičiavimai, nafta ir dujos atpigo apie 20 proc. Kainos sumažėjo atslūgus įtampai ir nerimui dėl galimų naujų JAV smūgių Iranui po JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimų. Jei energijos kainos ir toliau mažės, 2027 metų infliacija gali būti maždaug 0,25 procentinio punkto mažesnė, nei dabar prognozuojama.

ES ekonomika auga
ES ekonomika auga

Valstybių biudžetams tenka didesnė našta

Augančios energijos kainos ir papildomos išlaidos spaudžia ES šalių biudžetus. Bendras valstybių narių biudžetų deficitas 2026 metais gali siekti 3,6 proc. ES BVP. Pernai jis siekė 3,1 proc. Deficitą didina išaugusios gynybos išlaidos, brangesnis skolos aptarnavimas ir parama įmonėms bei namų ūkiams, kuriuos paveikė energijos kainų kilimas.

Komisija prognozuoja, kad iki 2028 metų ES valstybės palūkanoms už savo skolas gali skirti sumą, prilygstančią 2,4 proc. visos Sąjungos BVP. Tai būtų aukščiausias rodiklis per daugiau nei dešimtmetį. Per tą patį laikotarpį didėtų ir bendra ES šalių valstybės skola. 2025 metais ji siekė 82,6 proc. BVP, o 2028 metais, pagal prognozę, gali sudaryti 85,6 proc.

Didžiausių euro zonos ekonomikų perspektyvos skiriasi. Sparčiausiai šiemet turėtų augti Ispanijos ekonomika. Jai Komisija prognozuoja 2,6 proc. augimą. Vokietijos BVP gali augti 1,3 proc., Italijos – 1 proc., o Prancūzijos – 0,4 proc. Prancūzijos biudžeto deficitas siekia 5,5 proc. BVP, o šalies nedarbo lygis iki 2028 metų gali išaugti iki 9,8 proc.

V. Dombrovskis perspėjo, kad Europos vyriausybėms dabar ypač svarbu atidžiai pasverti sprendimus dėl biudžetų. Jis paragino valstybes laikytis bendrų ES fiskalinių taisyklių ir griežčiau kontroliuoti išlaidas.

Darbo rinka laikosi, bet atlyginimų perkamoji galia auga lėčiau

Bendra padėtis ES darbo rinkoje kol kas gana stabili. Komisija skaičiuoja, kad šiemet gali būti sukurta apie 800 tūkst. naujų darbo vietų. Nedarbo lygis turėtų išlikti šiek tiek didesnis nei 6 proc. ir būti artimas žemiausiam iki šiol užfiksuotam lygiui. Jaunimo nedarbas tuo pat metu pamažu didėja.

Kainų augimas mažina ir atlyginimų didėjimo naudą. Įvertinus infliaciją, realusis darbo užmokestis šiemet ir kitąmet gali augti vos po 0,6 proc. Pernai jis augo 1,7 proc. Aštuoniose ES šalyse, tarp jų Ispanijoje ir Italijoje, darbuotojų perkamoji galia šiemet gali sumažėti. Tai reiškia, kad net ir gavę didesnį atlyginimą darbuotojai už jį galės nusipirkti mažiau, jei prekės ir paslaugos brangs sparčiau, nei didės jų pajamos.

Brangesnės paskolos gali pristabdyti būsto statybas

Papildomą spaudimą gyventojams ir verslui kelia skolinimosi kaina. Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus padidino palūkanų normas. Finansų rinkų dalyviai mano, kad jos gali būti keliamos dar kartą. Jei paskolos dar pabrangtų, gyventojai ir įmonės galėtų rečiau ryžtis skolintis, o būsto statybos – sulėtėti.

Pagal rudens prognozę ES ekonomika 2026 metais augs daugiau, nei tikėtasi pavasarį, ir Sąjungoje bus sukurta naujų darbo vietų. Gyventojų biudžetus tuo pat metu dar slėgs brangesnė energija, lėčiau auganti atlyginimų perkamoji galia ir didesnės skolinimosi išlaidos. Artimiausiais mėnesiais tai gali būti ypač juntama tiems, kuriems maistas, elektra ir dujos jau dabar sudaro didelę mėnesio išlaidų dalį.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius