Pasaulio bankas perspėja dėl kainų šuolio: maisto žaliavos brangs ir kitąmet, o blogiausias scenarijus – dar skaudesnis

Pasaulio bankas paskelbė prognozę, kuri gali suneraminti ir Lietuvos gyventojus: maisto žaliavos pasaulyje šiemet bei kitąmet gali pabrangti iš viso apie 18 proc. Įstaiga įspėja ir apie dar nepalankesnį scenarijų, jeigu vienu metu paaštrėtų energijos, grūdų tiekimo bei derliaus problemos.

Naujausioje Pasaulio banko žaliavų rinkos apžvalgoje prognozuojama, kad bendras pasaulinių žaliavų kainų indeksas 2026 metais išaugs 23 proc. Prie to labiausiai prisideda brangstanti energija, tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie pasaulines žaliavų kainas, o ne prognozę, kiek tiksliai pabrangs maistas ar kitos prekės Lietuvos parduotuvėse. Vis dėlto didesnės žaliavų, degalų ir transportavimo išlaidos ilgainiui gali paveikti ir gyventojų mokamas kainas.

Maisto žaliavų kainos gali kilti dvejus metus iš eilės

Pasaulio banko pagrindinėje prognozėje numatoma, kad maisto žaliavų kainos 2026 metais padidės maždaug 10 proc., o 2027-aisiais – dar 7 proc. Sudėjus abiejų metų pokyčius, bendras augimas siektų apie 18 proc.

Tai nereiškia, kad kiekviena maisto prekė pabrangs vienodai. Pavyzdžiui, duonos, pieno produktų ar mėsos kainai įtakos turi ne tik žaliavos, bet ir darbo užmokestis, energija, pakuotės, prekybos bei logistikos išlaidos.

Lietuvoje gyventojai pasaulinių rinkų pokyčius gali pajusti ne iš karto. Gamintojai ir prekybininkai dirba pagal skirtingos trukmės sutartis, o galutinę kainą taip pat veikia konkurencija, vietos derlius ir kitos aplinkybės.

Pasaulio bankas tarp svarbiausių kainų kilimo priežasčių įvardija sutrikdytą grūdų tiekimą, brangesnius degalus bei trąšas ir „El Ninjo“ klimato reiškinį, kuris gali pakenkti derliui kai kuriuose pasaulio regionuose.

Nafta ir trąšos brangina visą gamybos grandinę

Kainų spaudimas prasideda gerokai anksčiau, nei prekė pasiekia parduotuvę. Ūkininkams reikia degalų technikai, trąšų laukams ir energijos produkcijai paruošti. Vėliau žaliavas reikia perdirbti, supakuoti ir atgabenti į prekybos vietas.

Pasaulio banko vertinimu, energijos žaliavos 2026 metais gali pabrangti 32 proc., o trąšos – apie 14 proc. Metalų ir mineralų kainos, prognozuojama, augs maždaug 25 proc.

Vidutinė „Brent“ rūšies naftos kaina šiemet, pagal pagrindinę prognozę, gali siekti 91 JAV dolerį už barelį. Palyginimui, 2025 metais ji vidutiniškai siekė 69 dolerius.

Institucija taip pat prognozuoja, kad pasaulinė naftos pasiūla šiemet sumažės 5,2 proc. Tai būtų didžiausias metinis kritimas per daugiau nei keturis dešimtmečius, neskaičiuojant 2020 metų pasaulinės recesijos. Mažesnės atsargos reikštų, kad rinka tampa jautresnė naujiems tiekimo sutrikimams.

Blogiausiu atveju kainos galėtų kilti dar sparčiau

Nors 2026 metų prognozė atrodo niūri, Pasaulio banko pagrindinis scenarijus numato, kad 2027-aisiais bendras žaliavų kainų indeksas sumažės apie 7 proc. Vidutinė „Brent“ naftos kaina tuomet galėtų nukristi iki 79 dolerių už barelį.

Tačiau šis bendras žaliavų indekso mažėjimas nereiškia, kad atpigs visos žaliavos: maisto žaliavų kainos pagal tą pačią prognozę kitąmet dar augtų.

Pasaulio bankas įvertino ir gerokai nepalankesnę įvykių eigą. Ji galėtų susiklostyti, jei vienu metu energija kainuotų daugiau, nei dabar tikimasi, būtų atakuojamos grūdų siuntos Juodojoje jūroje, o itin stiprus „El Ninjo“ pakenktų derliui.

Tokiu atveju, įstaigos vertinimu, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2027 metais galėtų siekti 105 dolerius už barelį. Maisto žaliavų kainos būtų apie 12 proc. didesnės, nei numatyta pagrindinėje 2027 metų prognozėje, ir viršytų 2022 metų lygį.

Šis scenarijus yra perspėjimas apie galimą rizikų sutapimą, o ne teiginys, kad toks kainų šuolis būtinai įvyks. Pasaulio bankas įspėja, kad didžiausią naštą tokia krizė užkrautų skurdžiausioms ir nuo maisto importo priklausančioms šalims.

Ką tai gali reikšti Lietuvos gyventojams?

Lietuvos šeimų biudžetams svarbu ne vien tai, kiek kainuoja pati maisto žaliava. Jeigu ilgiau išliktų brangūs degalai, elektra ar trąšos, spaudimą jaustų ūkininkai, maisto gamintojai ir vežėjai. Dalis šių išlaidų ilgainiui galėtų atsispindėti ir parduotuvių lentynose.

Kita vertus, iš pasaulinės prognozės negalima apskaičiuoti, kiek konkrečiai pabrangs savaitinis pirkinių krepšelis. Vienų produktų kainos gali kilti sparčiau, kitų – keistis nedaug ar net mažėti.

Gyventojams, planuojantiems šeimos išlaidas, naudinga stebėti ne vien pavienių prekių akcijas, bet ir ilgesnio laikotarpio krepšelio kainą. Didesnių kiekių verta pirkti tik tiek, kiek šeima spės suvartoti, o greitai negendančių produktų atsargas papildyti pagal realius poreikius.