Kepėjas perspėja: ši laikymo vieta duonai – tikras „mirties nuosprendis“
Šviežia duona gali išlikti minkšta ir skani iki savaitės, jeigu ją laikysite perpjauta puse žemyn, ant medinės lentos ir lengvai pridengtą lininiu audiniu. Tačiau viena dažna klaida, kurią žmonės daro norėdami apsaugoti kepalą nuo pelėsio, iš tikrųjų gerokai paspartina jo kietėjimą.
Ką tik nupirktos ar namuose iškeptos duonos plutelė būna traški, o vidus – minkštas, drėgnas ir kvapnus. Deja, netinkamai laikomas kepalas jau kitą dieną gali pradėti kietėti, trupėti arba, priešingai, sudrėkti ir pasidengti pelėsiu. Duonos someljė ir kepėjas Danielis Probstas tikina, kad norint ilgiau išlaikyti duonos šviežumą nereikia nei sudėtingų priemonių, nei brangių dėžių. Jo naudojamas metodas itin paprastas: prapjautas kepalas dedamas ant švarios medinės lentos pjūviu žemyn ir lengvai uždengiamas lininiu audiniu.
Taip laikoma duona, ypač tankesnė ruginė ar kepta su natūraliu raugu, gali išlikti tinkama valgyti iki savaitės. Žinoma, rezultatas priklauso ir nuo konkretaus kepalo: baltas batonas išdžius greičiau, o drėgnesnė ruginė duona šviežumą išlaikys ilgiau. Vis dėlto svarbiausias principas visais atvejais tas pats – reikia apsaugoti atvirą pjūvį nuo oro, tačiau kartu neuždaryti viso kepalo drėgnoje ir nevėdinamoje pakuotėje.
Kodėl duoną reikia dėti perpjauta puse žemyn
Didžiausią drėgmės dalį prapjautas kepalas praranda būtent per atvirą minkštimą. Palikus pjūvį nukreiptą į viršų ar šoną, duonos vidus tiesiogiai liečiasi su kambario oru ir pradeda džiūti. Pirmiausia sukietėja kraštai, o vėliau sausumas plinta gilyn į kepalą. Padėjus duoną pjūviu žemyn, atviras paviršius prisispaudžia prie lentos, todėl drėgmė išgaruoja lėčiau. Tuo metu plutelė lieka atvira orui, tad ne taip greitai praranda savo malonią tekstūrą.
Šis būdas ypač gerai veikia su didesniais kepalais, turinčiais storesnę plutą. Kuo duona tankesnė, tuo ilgiau ji išlaiko drėgmę. Ruginė, viso grūdo ir raugo duona paprastai laikosi geriau nei šviesi kvietinė duona, bandelės ar plonas batonas. Tačiau medinė lenta turi būti visiškai švari ir sausa. Ant jos neturėtų būti pjaustyta žalia mėsa, žuvis ar kiti produktai, galintys užteršti kepalą. Jei lentos paviršius drėgnas arba ant jo likę maisto trupinių, vietoj šviežumą saugančios aplinkos galima sukurti palankias sąlygas pelėsiui.
Kuo ypatinga medinė lenta ir lininis audinys
Mediena gali sugerti nedidelį drėgmės kiekį ir vėliau jį palaipsniui atiduoti. Todėl po kepalu nesusidaro toks drėgnas sluoksnis, koks gali atsirasti ant plastikinės ar stiklinės lentelės. Plastikas drėgmės nesugeria, tad ant jo padėtos dar šiltos ar drėgnesnės duonos apačioje gali susikaupti kondensatas. Tokiu atveju plutelė suminkštėja, tampa tarsi guminė, o drėgna ir šilta aplinka padidina pelėsio atsiradimo riziką.
Vien medinės lentos gali nepakakti, ypač jei virtuvėje oras sausas arba šiltas. Todėl duoną rekomenduojama lengvai užkloti lininiu ar medvilniniu audiniu. Jis pristabdo drėgmės garavimą, apsaugo nuo dulkių bei virtuvės kvapų, tačiau neizoliuoja kepalo taip sandariai kaip plastikinis maišelis. Audinio nereikia stipriai apvynioti aplink visą duoną – pakanka ją pridengti. Svarbu, kad medžiaga būtų švari, visiškai sausa ir neišskalbta stipriai kvepiančiu minkštikliu, nes duona labai lengvai sugeria pašalinius kvapus.

Šaldytuvas – viena blogiausių vietų duonai
Daugelis žmonių duoną laiko šaldytuve tikėdamiesi, kad žema temperatūra ją ilgiau apsaugos nuo pelėsio. Pelėsis iš tiesų gali atsirasti vėliau, tačiau pati duona šaldytuve gerokai greičiau praranda malonią tekstūrą. Danielis Probstas šaldytuvą net vadina duonos „mirties nuosprendžiu“, nes jame laikomo kepalo minkštimas gana greitai tampa standus, sausas ir trupantis. Ypač greitai prastėja baltos kvietinės duonos, batonų ir bandelių kokybė.
Svarbu suprasti, kad duona šaldytuve nebūtinai tiesiog praranda visą drėgmę. Jos viduje vyksta krakmolo struktūros pokyčiai, dėl kurių kepinys pradeda atrodyti pasenęs. Taigi iš šaldytuvo ištraukta duona gali būti be pelėsio, tačiau jau po paros jos tekstūra primins gerokai senesnį kepalą. Jei namuose labai karšta ir drėgna, šaldytuvas gali atrodyti kaip saugesnis sprendimas, tačiau kokybės požiūriu duoną geriau iš karto padalyti porcijomis ir užšaldyti.
Kodėl duona šaltyje taip greitai kietėja
Duonos kietėjimas susijęs su procesu, vadinamu krakmolo retrogradacija. Kepant miltuose esantis krakmolas sugeria vandenį, išbrinksta ir praranda ankstesnę tvarkingą struktūrą. Dėl to ką tik iškeptos duonos vidus būna minkštas, drėgnas ir elastingas. Kepalui vėstant, krakmolo molekulės pamažu pradeda iš naujo jungtis ir tvarkingiau išsidėstyti. Dalis vandens išstumiama iš jų struktūros, todėl minkštimas tampa standesnis.
Šis procesas vyksta net ir tinkamai laikomoje duonoje, todėl amžinai išsaugoti ką tik iškepto kepalo savybių neįmanoma. Tačiau laikymo temperatūra turi didelę reikšmę. Maždaug nuo 0 iki 10 °C krakmolo persitvarkymas vyksta itin sparčiai, todėl įprasta šaldytuvo temperatūra duonai yra ypač nepalanki. Kambario temperatūroje šis procesas vyksta lėčiau, o šaldiklyje beveik sustoja. Būtent todėl ilgesniam laikymui šaldiklis yra daug geresnis pasirinkimas už šaldytuvą.
Plastikinis maišelis išsaugo minkštumą, bet turi kitą trūkumą
Plastikinis maišelis gerai sulaiko drėgmę, todėl jame laikomas kepalas ne taip greitai išdžiūsta. Tačiau kartu beveik nevyksta oro apykaita. Dėl to traški plutelė greitai suminkštėja, o maišelio viduje susikaupęs kondensatas sudaro palankias sąlygas pelėsiui. Ypač pavojinga į plastiką dėti dar šiltą duoną. Kepalas pirmiausia turi visiškai atvėsti, nes priešingu atveju vidinėje maišelio pusėje atsiras vandens lašelių.
Tokia pakuotė labiau tinka minkštai sumuštinių duonai, kurios plutelės traškumo nesiekiama išsaugoti. Šviežiai kepyklos duonai geriau rinktis popierinį maišelį, švarų audinį, tinkamai vėdinamą duoninę arba medinės lentos metodą. Popierius leidžia kepalui kvėpuoti, tačiau per ilgai laikoma duona jame gali greičiau išdžiūti, todėl ir šis būdas labiausiai tinka trumpam laikymui.
Ar verta pirkti specialią duoninę
Tinkama duoninė gali būti vienas patogiausių kasdienio laikymo būdų. Ji apsaugo kepalą nuo tiesioginės saulės, skersvėjo ir staigių temperatūros svyravimų, tačiau neturėtų būti visiškai sandari. Geriausiai tinka medinės, keraminės arba metalinės duoninės su nedidelėmis vėdinimo angomis. Jose susidaro stabilesnė aplinka, kurioje duona ne taip greitai išdžiūsta, tačiau drėgmė taip pat neužsilaiko neribotą laiką.
Net geriausia duoninė nepadės, jei jos viduje bus senų trupinių ir drėgmės. Trupiniuose gali pradėti daugintis pelėsiai, todėl naujai įdėtas kepalas suges greičiau. Duoninę reikia reguliariai ištuštinti, išvalyti ir gerai išdžiovinti. Taip pat nereikėtų kartu laikyti šviežio kepalo ir jau pradėjusios drėkti ar gesti duonos. Pastebėjus pelėsį, būtina ne tik išmesti pažeistą produktą, bet ir kruopščiai išvalyti visą jo laikymo vietą.
Supelijusios dalies nupjauti neužtenka
Ant duonos pastebėjus net nedidelę pelėsio dėmę, nereikėtų tiesiog nupjauti pažeistos vietos ir likusio kepalo valgyti. Duona yra minkštas, porėtas produktas, todėl pelėsio gijos gali būti pasklidusios gerokai plačiau, nei matoma plika akimi. Žalia, balta ar juoda dėmė yra tik išorėje matoma problemos dalis. Saugiausia tokį kepalą išmesti visą, o ne mėginti jį panaudoti skrebučiams, džiūvėsėliams ar duoti gyvūnams.
Pelėsio riziką didina ne tik netinkama pakuotė, bet ir duonos laikymo vieta. Kepalo nereikėtų dėti šalia viryklės, orkaitės, virdulio ar lango, pro kurį ilgai šviečia saulė. Šiluma ir drėgmė sudaro ypač palankias sąlygas gedimui. Duonai labiausiai tinka sausa, nuo tiesioginės saulės apsaugota ir pernelyg neįkaistanti virtuvės vieta.
Ilgesniam laikymui duoną geriau užšaldyti
Jeigu iš karto aišku, kad viso kepalo per kelias dienas nesuvalgysite, dalį jo geriausia užšaldyti tą pačią dieną. Šaldiklyje krakmolo pokyčiai smarkiai sulėtėja, todėl atšildyta duona būna daug panašesnė į šviežią nei kelias dienas šaldytuve laikytas kepalas. Patogiausia duoną iš anksto supjaustyti riekelėmis ir supakuoti nedidelėmis porcijomis. Tuomet galima išsiimti tik tiek, kiek tuo metu reikia, o likusi dalis ir toliau saugiai laikoma šaldiklyje.
Pakuotė turi būti sandari, kad duona neprisigertų kitų produktų kvapų ir neapdžiūtų. Riekeles galima atitirpinti kambario temperatūroje, dėti tiesiai į skrudintuvą arba trumpai pašildyti orkaitėje. Šiluma laikinai suminkština sustingusią krakmolo struktūrą, todėl duona vėl tampa malonesnė. Tačiau atitirpinto kepalo nereikėtų pakartotinai užšaldyti ir atšildyti kelis kartus, nes jo kokybė kaskart prastės.
Kiek laiko skirtinga duona išlieka šviežia
Kepėjo minimas laikymas iki savaitės labiausiai tinka tankiai ruginei, viso grūdo ar natūraliu raugu keptai duonai. Tokiuose kepaluose paprastai yra daugiau drėgmės, jų plutelė storesnė, o rūgštingumas gali pristabdyti gedimą. Šviesi kvietinė duona, batonas ir bandelės pradeda kietėti gerokai greičiau. Ploni kepiniai skaniausi tą pačią dieną, o kitą rytą juos dažnai jau tenka trumpai pašildyti.
Greičiau sensta ir iš anksto supjaustyta duona, nes daugiau jos paviršiaus liečiasi su oru. Todėl, jei yra galimybė, geriau pirkti nepjaustytą kepalą ir atsipjauti tik tiek riekių, kiek tuo metu reikia. Taip duonos vidus bus ilgiau apsaugotas natūralios plutelės. Vis dėlto pažadas, kad bet kuris kepalas išliks visiškai šviežias septynias dienas, būtų per drąsus – laikymo trukmę lemia receptas, kepalo dydis, drėgmės kiekis, kambario temperatūra ir net metų laikas.
Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti
Jeigu duoną planuojate suvalgyti per kelias dienas, laikykite ją kambario temperatūroje, sausoje ir nuo saulės apsaugotoje vietoje. Perpjautą kepalą dėkite pjūviu žemyn ant švarios medinės lentos ir lengvai uždenkite sausu lininiu audiniu. Jeigu duonos turite daugiau, dalį iš karto supjaustykite ir užšaldykite. Šaldytuvas turėtų likti kraštutine išeitimi, nes nors jame pelėsis gali atsirasti vėliau, pats kepalas greičiau sukietėja ir praranda šviežiai duonai būdingą tekstūrą.
Svarbiausia duonos neuždaryti nei pernelyg sausoje, nei drėgnoje aplinkoje. Jai reikia pusiausvyros: apsaugos nuo išdžiūvimo ir kartu galimybės pasišalinti drėgmės pertekliui. Būtent tai ir suteikia paprastas kepėjo metodas – medinė lenta, pjūvis žemyn ir lengvas audinys.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


