Puansetija pradėjo mesti lapus? Dažniausiai kalta viena iš šių 4 priežiūros klaidų
Prieš Kalėdas iš parduotuvės parsinešta vešli puansetija gali pasikeisti vos per kelias dienas. Iš pradžių pagelsta vienas ar du apatiniai lapai, netrukus jų prikrenta aplink vazoną, o dar po savaitės lieka beveik pliki stiebai. Daugelis tuomet nusprendžia, kad šis augalas tiesiog labai lepus arba buvo prastos kokybės. Tačiau dažniausiai lapus numeta ne dėl vienos ligos, o dėl netinkamų sąlygų: šalčio, šviesos trūkumo, karšto ir sauso oro arba perlaistymo.
Puansetija, dar vadinama Kalėdų žvaigžde, kilusi iš Meksikos. Natūralioje aplinkoje ji auga kaip didelis, kelių metrų aukščio krūmas, todėl žiema šildomame ir gana tamsiame bute jai nėra įprasta. Vis dėlto parinkus tinkamą vietą ir atsargiai laistant, spalvingas pažiedlapes ji gali išlaikyti ne kelias savaites, o kelis mėnesius.
Raudonos augalo dalys iš tikrųjų nėra žiedai
Ryškiai raudonos, rausvos, baltos ar kreminės puansetijos dalys dažnai vadinamos žiedais, tačiau tai yra pakitusios formos lapai – pažiedlapiai. Tikrieji žiedai yra centre esantys smulkūs gelsvai žalsvi dariniai.
Renkantis puansetiją parduotuvėje verta apžiūrėti būtent jos centrą. Jeigu smulkūs žiedai dar uždari ir atrodo švieži, augalas spalvingas išliks ilgiau. Jeigu centre jau gausu žiedadulkių, žiedai byrėdami baigia savo ciklą, todėl net ir tinkamai prižiūrimos puansetijos pažiedlapiai gali pradėti kristi greičiau.
Reikėtų apžiūrėti ir stiebus bei apatinius lapus. Jie turi būti tvirti, žali, nepageltę ir nenusėti dėmėmis. Jeigu vazone ar ant parduotuvės lentynos jau prikritę daug lapų, tikėtina, kad augalas patyrė šaltį, buvo perlaistytas arba ilgai stovėjo netinkamomis sąlygomis.
Pirmoji klaida – augalas sušaldomas dar nepasiekęs namų
Puansetija labai jautriai reaguoja į staigius temperatūros pokyčius. Jai gali pakenkti ne tik ilgas buvimas šaltyje, bet ir kelios minutės pučiant žvarbiam vėjui. Pažeidimas dažniausiai pasimato ne iš karto. Parsineštas augalas dar kurį laiką atrodo sveikas, tačiau po kelių dienų jo lapai suglemba ir pradeda masiškai kristi.
Dėl šios priežasties žiemą puansetijos geriau nepirkti iš lauko prekyvietės ar nuo lentynos, esančios prie nuolat varstomų parduotuvės durų. Net prekybos centro viduje stovintis augalas gali būti sušalęs, jeigu į jį nuolat pučia šaltas oras.
Prieš nešant puansetiją į lauką ją reikėtų kruopščiai suvynioti į kelis popieriaus sluoksnius. Vien plonas plastikinis maišelis nuo šalčio beveik neapsaugo. Pardavėjo verta paprašyti, kad būtų uždengta ne tik vazono apačia, bet ir visas augalas. Automobilyje puansetijos nereikėtų palikti net trumpam, ypač kai lauke laikosi neigiama temperatūra.
Parsinešus namo augalo nereikia iš karto statyti prie radiatoriaus. Staigus perėjimas iš šalčio į labai karštą ir sausą vietą sukelia dar vieną stresą. Geriau išvynioti jį kambaryje ir iš karto parinkti šviesią, nuo skersvėjų apsaugotą vietą.
Puansetijai netinka palangė, prie kurios dažnai atidaromas langas. Jos lapai taip pat neturėtų liesti šalto stiklo. Dieną saulėtoje vietoje gali būti gana šilta, tačiau naktį prie pat lango temperatūra nukrinta gerokai žemiau nei kambario viduryje.

Antroji klaida – puansetija pastatoma tamsiame kambario kampe
Puansetija dažnai perkama kaip šventinė dekoracija ir statoma ten, kur gražiausiai atrodo: ant komodos prieškambaryje, toliau nuo lango esančioje svetainės lentynoje ar net vonios kambaryje. Kelias dienas augalas tokioje vietoje gali atrodyti gerai, tačiau ilgainiui dėl šviesos trūkumo jo lapai pradeda gelsti ir kristi.
Žiemą dienos trumpos, o į kambarius patenka gerokai mažiau šviesos nei vasarą. Todėl puansetijai reikėtų skirti vieną šviesiausių namų vietų. Jai tinka palangė arba staliukas prie lango, jeigu ten nėra šalto skersvėjo. Silpna žiemos saulė augalui paprastai nepakenkia.
Kelių metrų atstumas nuo lango žmogui gali atrodyti nedidelis, tačiau augalui tenka gerokai mažiau šviesos. Jeigu dieną norisi puansetiją laikyti šventinio stalo centre, vakare ją galima perkelti atgal prie lango. Tačiau kasdien nešioti augalą tarp labai skirtingos temperatūros vietų taip pat nereikėtų.
Šviesos trūkumą galima įtarti tuomet, kai lapai pirmiausia pradeda gelsti, o stiebai išlieka tvirti ir nėra šlapi. Jeigu augalas tuo pat metu stovi šiltoje vietoje ir jo žemė ilgai neišdžiūsta, problema gali būti ne viena – šviesos trūkumas dažnai sustiprina perlaistymo žalą.
Trečioji klaida – vazonas laikomas prie radiatoriaus
Puansetija mėgsta šilumą, bet tai nereiškia, kad jai tinka karšta vieta. Geriausiai augalas jaučiasi maždaug 18–21 laipsnio temperatūroje. Naktį gali būti šiek tiek vėsiau, tačiau temperatūra neturėtų ilgam nukristi žemiau 15–16 laipsnių.
Prie radiatoriaus oras būna ne tik karštas, bet ir labai sausas. Žemė vazone greitai išdžiūsta, lapai netenka drėgmės, jų kraštai pradeda riestis. Žmogus, pamatęs apvytusią puansetiją, dažnai puola ją gausiai laistyti. Taip vienu metu augalas gauna ir sauso karšto oro, ir per daug vandens prie šaknų.
Vazonas neturėtų stovėti ir šalia židinio, orkaitės ar kito šilumos šaltinio. Jeigu namuose įrengtas grindinis šildymas, augalą geriau laikyti ant stalo, komodos ar specialaus stovo. Padėtas tiesiai ant šiltų grindų nedidelis vazonas gali išdžiūti labai greitai.
Puansetijai nepatinka ir priešingas kraštutinumas – šalta patalpa. Vėsioje, drėgnoje žemėje šaknys dirba lėčiau, todėl pradeda pūti. Dėl to augalas gali mesti lapus net tada, kai viršutinė jo dalis atrodo neperdžiūvusi.
Geriausia vieta – šviesi, vidutiniškai šilta ir apsaugota nuo staigių temperatūros svyravimų. Puansetijos nereikėtų laikyti ten, kur ją pasiekia nuolat varstomų lauko durų skersvėjis arba tiesioginė karšto oro srovė.
Ketvirtoji ir dažniausia klaida – per gausus laistymas
Daug puansetijų žūsta ne dėl vandens trūkumo, o dėl nuolat šlapios žemės. Parduotuvėse vazonai dažnai būna įstatyti į dekoratyvinius plastikinius ar folijos apvalkalus. Jie atrodo gražiai, tačiau neleidžia vandens pertekliui laisvai ištekėti.
Palaistęs žmogus mato, kad žemės paviršius po kelių dienų pradžiūvo, tačiau vazono dugne vis dar gali stovėti vanduo. Šaknys negauna pakankamai oro, pradeda pūti, o augalas pagelsta ir meta lapus. Tuomet jis klaidingai palaistomas dar kartą, nes atrodo suvytęs.
Puansetiją reikėtų laistyti tik tada, kai pradžiūsta keli viršutiniai žemės centimetrai, o vazonas pakeltas atrodo pastebimai lengvesnis. Vieno tikslaus laistymo grafiko nėra. Mažas vazonas šiltame kambaryje gali išdžiūti per kelias dienas, o didesnis, laikomas vėsesnėje vietoje, drėgmę išlaikys gerokai ilgiau.
Geriausia naudoti kambario temperatūros vandenį. Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo jautrioms šaknims gali sukelti papildomą stresą. Laistyti galima iš viršaus, į padėklą arba trumpam panardinant vazoną į dubenį su vandeniu. Svarbiausia, kad po maždaug 15 minučių visas vandens perteklius būtų išpiltas.
Jeigu augalas įstatytas į dekoratyvinį apvalkalą be skylučių, laistant jį reikėtų išimti. Kitas būdas – apvalkalo apačioje padaryti angas ir pastatyti vazoną ant padėklo. Vanduo jokiu būdu neturėtų nuolat semti vazono dugno.

Ką pasakoja patys lapai
Skirtingi požymiai gali padėti suprasti, ko puansetijai trūksta. Jeigu žemė šlapia, lapai gelsta, stiebai minkštėja, o iš vazono sklinda nemalonus kvapas, tikėtinas perlaistymas ir prasidėjęs šaknų puvinys. Tokį augalą reikia išimti iš dekoratyvinio apvalkalo, leisti žemei pradžiūti ir patikrinti, ar vazonas turi drenažo angas.
Jeigu lapai sausi, jų kraštai susisukę, o žemė atsiskyrusi nuo vazono sienelių, puansetijai greičiausiai trūksta vandens. Tokiu atveju vien greitai perlieti žemę iš viršaus gali neužtekti, nes perdžiūvęs substratas vandenį praleidžia pro šonus. Vazoną galima kelioms minutėms įmerkti į dubenį su kambario temperatūros vandeniu, o paskui leisti skysčiui visiškai nutekėti.
Jeigu dar žali lapai pradeda kristi staiga, pirmiausia reikėtų prisiminti, ar augalas nepatyrė šalčio, skersvėjo arba staigaus temperatūros pokyčio. Po tokio streso puansetija gali numesti nemažai lapų, tačiau jeigu stiebai išlieka žali ir tvirti, ji dar gali atsigauti.
Nereikėtų augalo nuolat perstatinėti, gausiai tręšti ar bandyti gelbėti keliomis priemonėmis vienu metu. Pirmiausia reikia stabilizuoti sąlygas: suteikti šviesos, palaikyti vienodą temperatūrą ir laistyti tik pradžiūvus žemei.
Ar lapus numetusią puansetiją dar galima išgelbėti
Jeigu stiebai žali, tvirti ir nelūžinėja, augalas vis dar gyvas. Pašalinkite nukritusius lapus, patikrinkite žemės drėgmę ir perkelkite vazoną į šviesią vietą, kurioje nėra skersvėjo. Kurį laiką netręškite, nes nusilpusios šaknys negalės tinkamai panaudoti maisto medžiagų.
Jeigu žemė permirkusi, bet šaknys dar nėra visiškai supuvusios, gali padėti atsargesnis laistymas ir geresnis vandens nutekėjimas. Stipriai pažeistą augalą kartais tenka persodinti, pašalinant pajuodusias bei minkštas šaknis. Tačiau žydėjimo ir pažiedlapių spalvos laikotarpiu persodinimas taip pat sukelia stresą, todėl jo reikėtų imtis tik tada, kai iš tiesų būtina.
Visai kitokia situacija, jeigu stiebų apačia pajuodusi, minkšta, o žemė skleidžia puvėsių kvapą. Tai rodo pažengusį puvinį, ir tokį augalą išsaugoti gali būti sunku.
Ar puansetija pavojinga vaikams ir gyvūnams
Puansetija kartais apibūdinama kaip labai nuodingas augalas, tačiau jos pavojus dažnai perdedamas. Vis dėlto stiebuose ir lapuose esančios pieniškos sultys gali dirginti odą, akis bei burnos gleivinę. Genint ar persodinant augalą verta mūvėti pirštines, o patekus sulčių ant odos – nusiplauti rankas.
Puansetijos nereikėtų palikti ten, kur ją gali kramtyti mažas vaikas, katė ar šuo. Suvalgius lapų gali atsirasti burnos dirginimas, seilėtekis, pykinimas ar skrandžio negalavimai. Pastebėjus ryškius simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją arba veterinarą.
Kaip kitais metais vėl išgauti raudonus lapus
Puansetijos nebūtina išmesti pasibaigus šventėms. Pavasarį ją galima patrumpinti, o prasidėjus aktyviam augimui persodinti ir reguliariai, bet saikingai tręšti. Vasarą augalas augina žalius lapus, tačiau norint, kad prieš kitas Kalėdas pažiedlapiai vėl nusidažytų, reikės laikytis griežto šviesos režimo.
Rudenį maždaug aštuonias ar dešimt savaičių puansetijai kasdien reikia ilgo nepertraukiamos tamsos laikotarpio. Nuo vakaro iki ryto augalas turi būti visiškoje tamsoje, kurios netrikdytų kambario lempa, televizoriaus šviesa ar gatvės žibintas. Dieną jį būtina laikyti kuo šviesesnėje vietoje.
Šis režimas reikalauja kantrybės ir tikslumo. Pakanka kelis vakarus pamiršti augalą uždengti, kad spalvos keitimas vėluotų. Tačiau tinkamai prižiūrima puansetija gali ne tik išgyventi iki kitų metų, bet ir vėl tapti ryškiu šventiniu augalu.
Svarbiausia prisiminti keturis dalykus: nesušaldyti puansetijos pakeliui namo, nelaikyti jos tamsoje, nestatyti prie radiatoriaus ir nepalikti šaknų stovinčiame vandenyje. Dažniausiai būtent šios klaidos, o ne augalo lepumas lemia, kad graži Kalėdų žvaigždė per kelias dienas lieka be lapų.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


