Karštis apima jau beveik visą pasaulį: po 1970-ųjų įvyko lūžis, kurio mokslininkai nebegali ignoruoti
Išskirtinai šilti sezonai, vienu metu apimantys didžiules pasaulio teritorijas, tampa nebe reta anomalija, o nauja klimato tikrove. Mokslininkų atlikta daugiau kaip tūkstančio metų laikotarpio analizė rodo aiškų lūžį: nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio ekstremaliai šiltų sezonų ne tik padaugėjo – jie pradėjo vienu metu apimti gerokai didesnę sausumos dalį.
Tai kelia kur kas didesnį pavojų nei viena kelias dienas trunkanti karščio banga atskirame mieste ar valstybėje. Kai neįprastas karštis tuo pačiu metu laikosi keliuose žemynuose, didėja elektros poreikis, prastėja derlius, plinta sausros ir gaisrai. Be to, šalims tampa sunkiau padėti viena kitai, nes tos pačios problemos vienu metu ištinka daugelį regionų.
Mokslininkai tyrė ne pavienes karštas dienas
Tarptautinė tyrėjų grupė analizavo laikotarpį nuo 850 iki 2023 metų. Jie nagrinėjo ne trumpas karščio bangas, trunkančias kelias dienas, bet ištisus trijų mėnesių sezonus. Sezonas buvo laikomas išskirtinai šiltu, jei jo vidutinė temperatūra viršijo ribą, nustatytą pagal penkis procentus šilčiausių 1901–1930 metų laikotarpių konkrečioje vietovėje.
Toks metodas leido įvertinti ne tik tai, kiek stipriai temperatūra nukrypo nuo įprastų vietos sąlygų, bet ir kokią pasaulio sausumos dalį neįprasta šiluma apėmė vienu metu. Tai svarbus skirtumas. Vidutinė pasaulio temperatūra gali būti aukšta dėl itin didelio karščio keliuose regionuose, nors kitur sąlygos išlieka artimos įprastoms. Tačiau gali būti ir atvirkščiai – pasaulio vidurkis neatrodo rekordinis, nors neįprastai šilta tuo pat metu būna daugybėje šalių.
Norėdami aprėpti tokį ilgą laikotarpį, mokslininkai naudojo šiuolaikinių meteorologinių stebėjimų duomenis, praeities klimato rekonstrukcijas ir kompiuterinius modelius. Rezultatai buvo tikrinami pasitelkiant kelis nepriklausomus duomenų rinkinius.
Sukūrė rodiklį, kuris parodo tikrąjį reiškinio mastą
Tyrimo autoriai sukūrė ekstremalumo indeksą, kuriame vertinami du dalykai: temperatūros nukrypimas nuo konkrečiai vietovei įprastų sąlygų ir neįprasto karščio vienu metu apimamas sausumos plotas.
Kodėl to prireikė, gerai parodo 2009–2010 metų žiema. Vertinant vien pagal vidutinę sausumos temperatūros anomaliją, šis sezonas nuo 1901 metų užėmė tik 22 vietą. Tačiau pritaikius naująjį indeksą jis pakilo į trečią vietą. Temperatūra ne visur buvo absoliučiai rekordinė, tačiau neįprastai šiltos sąlygos vienu metu apėmė labai didelę pasaulio teritoriją.
Toks vertinimas leidžia geriau pamatyti pavojų, kurio neatskleidžia vienas bendras temperatūros vidurkis. Jei karštis apima kelis svarbius žemės ūkio regionus vienu metu, derliaus nuostolių negali lengvai kompensuoti kita pasaulio dalis. Panaši problema kyla energetikoje, kai daugybei šalių tuo pat metu prireikia daugiau elektros kondicionieriams ir pastatams vėsinti.

Po 1970 metų statistika pasikeitė dramatiškai
Ryškiausią lūžį tyrėjai užfiksavo nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Jie nustatė ribą, apimančią penkis procentus aukščiausių ekstremalumo indekso reikšmių per visą analizuotą laikotarpį, ir palygino, kaip dažnai ji buvo viršijama iki 1970 metų bei vėliau.
Gruodžio–vasario sezonais iki 1970-ųjų šią ribą viršijo maždaug 18 procentų analizuotų laikotarpių. Po 1970 metų tokių sezonų dalis išaugo iki 89 procentų. Birželio–rugpjūčio laikotarpiu pokytis buvo panašus: nuo 15 procentų iki 86 procentų.
Tai reiškia, kad sąlygos, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtinėmis, per pastaruosius dešimtmečius tapo beveik įprastos. Pokytis buvo pastebėtas visais keturiais analizuotais trijų mėnesių laikotarpiais, o naujausios indekso reikšmės pasiekė lygį, kurio ankstesniuose tyrimo etapuose nebuvo.
Ypač išsiskyrė 2023 metų birželio–rugpjūčio sezonas. Tuomet išskirtinai aukšta vidutinė temperatūra buvo fiksuojama beveik 82 procentuose analizuoto sausumos ploto. Pagal naująjį indeksą tai buvo ekstremaliausias šio metų laiko sezonas nuo 1901 metų.
Pagrindinė priežastis – žmogaus veiklos sustiprintas šiltnamio efektas
Mokslininkai taip pat tikrino, ar tokį staigų pokytį galėjo lemti natūralūs klimato svyravimai. Tam buvo lyginami modeliai, kuriuose įvertinti gamtiniai veiksniai, ir modeliai, apimantys žmogaus veiklos sukeltą šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos didėjimą.
Rezultatai parodė, kad natūralūs veiksniai vieni negali paaiškinti nuo 1970-ųjų pastebėto šiltų sezonų intensyvėjimo ir geografinio plitimo. Pagrindiniu pokyčių veiksniu laikomas žmogaus veiklos didinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje.
Ypatingą reikšmę turi tropiniai regionai. Absoliutus temperatūros pakilimas juose kartais būna mažesnis nei aukštesnėse platumose, tačiau tropikų temperatūra natūraliai svyruoja gerokai mažiau. Todėl net palyginti nedidelis jos padidėjimas tampa dideliu nukrypimu nuo sąlygų, prie kurių prisitaikę žmonės, gyvūnai, augalai ir vietos ekosistemos.
Pasekmės jau neapsiriboja nepatogiai karštomis dienomis
Vienu metu keliuose regionuose užsitęsęs karštis gali sukelti vadinamąjį grandininį poveikį. Miestuose smarkiai išauga elektros poreikis, nes visu pajėgumu veikia oro kondicionieriai ir vėsinimo sistemos. Jei tuo pat metu dėl karščio sumažėja elektrinių ar elektros perdavimo tinklų pajėgumas, padidėja tiekimo sutrikimų rizika.
Žemės ūkyje ekstremaliai šiltas sezonas gali sutapti su svarbiausiais augalų augimo etapais. Jei prie karščio prisideda kritulių trūkumas, nukenčia kelių pagrindinių kultūrų derlius. Kainų augimas vienoje rinkoje tuomet gali greitai persimesti į kitas šalis.
Neįprastai šiltos žiemos taip pat nėra vien gera žinia dėl mažesnių šildymo sąnaudų. Jos gali sutrikdyti augalų ramybės laikotarpį, paskatinti per ankstyvą pumpurų skleidimąsi ir padėti išgyventi daugiau žemės ūkio kenkėjų. Vėliau sugrįžęs šaltis gali padaryti dar daugiau žalos.
Lietuvai šie procesai svarbūs net ir tada, kai ekstremaliausias karštis laikosi toliau nuo mūsų. Lietuviškas oras, žemės ūkio derlius, elektros kainos ir maisto produktų pasiūla yra susiję su padėtimi visoje Europoje bei kituose žemynuose. Vienu metu kelias svarbias rinkas apėmęs karštis gali būti pajuntamas ir mūsų parduotuvėse.
Tyrimas tiesiogiai neskaičiavo žmonių mirčių, ligų ar ekonominių nuostolių. Tačiau sukurtas indeksas ateityje gali padėti anksčiau įvertinti, kada vienalaikis karštis pradeda kelti pavojų pasaulio maisto gamybai, energetikai ir ekosistemoms. Mokslininkai mano, kad panašų metodą būtų galima pritaikyti ir tiriant sausras bei kritulių kraštutinumus. Esminė išvada jau dabar aiški: po 1970 metų pasikeitė ne tik temperatūra – pasikeitė ir pats karščio mastas.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


