Ateina dar viena karščio banga: mokslininkai perspėja, kad pavojingiausia bus ne diena, o naktis

Karščio banga daugeliui dar vis siejasi su tvankia popiete, įkaitusiu asfaltu ir temperatūra, kuri pavėsyje artėja prie 37 laipsnių. Tačiau mokslininkai vis garsiau įspėja: ateityje pavojingiausia gali būti ne vien dienos kaitra, o naktys, kurios nebeatneš jokio palengvėjimo.

Naujos klimato prognozės rodo, kad iki šio amžiaus pabaigos itin karštos dienos gali trukti dar ilgiau – daugiau nei keturiomis papildomomis valandomis. Didžiausia problema ta, kad didelė šios papildomos šilumos dalis teks nakties laikui. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas po dienos kaitros nebespės atvėsti ir pailsėti.

Kai naktis nebeatvėsina namų

Įprastai net per karščio bangas žmonės tikisi bent vieno dalyko – kad naktį bus lengviau. Atidaromi langai, įjungiami ventiliatoriai, bandoma pravėsinti butą ar namą. Tačiau jei temperatūra nenukrenta pakankamai žemai, kūnas visą parą lieka šilumos spaudime.

Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinėmis ligomis, taip pat tiems, kurie gyvena prastai vėdinamuose būstuose. Miego trūkumas per karštas naktis nėra tik nemalonumas. Organizmas neatsigauna, didėja nuovargis, silpnumas, dehidratacijos ir perkaitimo rizika.

Mokslininkai pabrėžia, kad būtent paros temperatūros svyravimai tampa vis svarbesni. Vien žinoti dienos maksimumą nebeužtenka. Reikia suprasti, kiek laiko žmogus bus veikiamas karščio ir ar naktį bus bent trumpas atokvėpis.

Karščio valandų daugėja

Tyrėjai išanalizavo pasaulinius valandinius karščio duomenis nuo 1981 iki 2023 metų. Jų skaičiavimu, vasaromis sausumoje jau dabar fiksuojama vidutiniškai apie 269 valandas itin didelio karščio.

Modeliai pagal didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijų rodo, kad iki 2100 metų tokių valandų gali dar padaugėti. Tai reikštų ne tik dažnesnes karščio bangas, bet ir ilgesnį jų poveikį žmogui, miestams, sveikatos sistemoms, žemės ūkiui ir elektros tinklams.

Karštis pavojingas tuo, kad jis kaupiasi. Viena labai karšta diena gali būti išbandymas, bet kelios tokios dienos iš eilės, kai naktį nepavyksta atvėsti, tampa gerokai rimtesne grėsme.

Labiausiai nukenčia tie, kurie mažiausiai prisidėjo prie krizės

Klimato tyrėjai atkreipia dėmesį ir į nelygybę. Mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys dažnai patiria didžiausią karščio bangų poveikį, nors istoriškai prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prisidėjo gerokai mažiau nei turtingosios valstybės.

Tokiose šalyse dažniau trūksta patikimos vėsinimo infrastruktūros, oro kondicionierių, kokybiškų būstų, ankstyvojo perspėjimo sistemų ir medicininės pagalbos. Todėl ta pati temperatūra vienoje vietoje gali būti tiesiog nemaloni, o kitoje – pavojinga gyvybei.

Europa jau mato, kaip atrodo nauja realybė

Nerimą keliančios prognozės pasirodo tuo metu, kai Vakarų Europa jau susiduria su išskirtinėmis temperatūromis. Regione fiksuoti itin karšti vasaros mėnesiai, o vidutinė temperatūra gerokai viršijo ankstesnius rodiklius.

Tokios bangos vis dažniau parodo, kad karštis nėra tik pietinių šalių problema. Tvankūs butai, įkaitę miestai, sausra, vandens ribojimai ir išaugusi sveikatos rizika tampa vis realesni ir Europoje.

Mokslininkų teigimu, valstybėms reikės tiksliau vertinti ne tik tai, kiek laipsnių rodys termometras, bet ir kiek valandų žmonės bus priversti išbūti pavojingoje temperatūroje. Būtent tai gali padėti geriau planuoti perspėjimus, darbo laiką, pagalbą pažeidžiamiems gyventojams ir miestų pasirengimą.

Karščio bangos nebėra tik vasaros nepatogumas. Jei naktis nebeatvėsina kūno ir namų, karštis tampa nuolatiniu spaudimu, nuo kurio žmogus nebegali pailsėti. Būtent todėl ateities vasarose pavojingiausias gali būti ne pats karščiausias dienos momentas, o tai, kad palengvėjimas taip ir neateina net sutemus.