Kodėl šlapiame kelyje žibintai staiga pradeda akinti, o linijos dingsta: tai ne jūsų akys
Vairuojant tamsų lietingą vakarą kelias kartais pasikeičia per kelias minutes. Sausas asfaltas, kuriame buvo aiškiai matomos eismo juostos, virsta blizgančiu juodu paviršiumi. Priešais važiuojančių automobilių žibintai nusidriekia ilgomis šviesos juostomis, o baltas kelio ženklinimas tarytum išnyksta.
Tai nėra vien nuovargis ar suprastėjęs regėjimas. Didelę dalį šio efekto sukelia paprasta optika: vandens plėvelė pakeičia, kaip nuo asfalto ir kelio ženklinimo atsispindi šviesa. Kartu sumažėja padangų sukibimas, pailgėja stabdymo kelias ir padidėja akvaplanavimo pavojus. Todėl situacija tampa gerokai rimtesnė nei vien nemalonus akinimas.
Sausas asfaltas šviesą išsklaido, šlapias – atspindi
Sausas asfaltas iš arti nėra lygus. Jį sudaro daugybė smulkių akmenukų, porų ir nelygumų. Automobilio žibintų šviesa, atsitrenkusi į tokį paviršių, išsisklaido įvairiomis kryptimis. Dalis jos grįžta vairuotojo link, todėl galima matyti kelio tekstūrą, duobes ir dangos kraštą.
Pradėjus lyti vanduo užpildo smulkiausius asfalto nelygumus ir paviršių išlygina. Susidariusi plėvelė pradeda veikti panašiai kaip netobulas veidrodis. Didesnė dalis automobilio žibintų šviesos atsispindi pirmyn, o ne grįžta vairuotojo link. Dėl to kelias prieš automobilį atrodo tamsesnis.
Priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių žibintų atspindžiai tuo metu gali būti nukreipti tiesiai į vairuotoją. Todėl ant šlapio asfalto atsiranda ilgos baltos šviesos juostos, kurios uždengia kelio ženklinimą ir mažesnius objektus.
Šį efektą dar sustiprina nešvarus priekinis stiklas. Vandens lašeliai, riebalų sluoksnis ir smulkūs įbrėžimai šviesą išsklaido, todėl kiekvienas žibintas atrodo apsuptas šviesios aureolės.
Kodėl pirmiausia pradingsta kelio linijos?
Naktį gerai prižiūrimas horizontalusis ženklinimas matomas ne vien todėl, kad yra baltas. Jame naudojamos šviesą atspindinčios medžiagos, kurios dalį žibintų šviesos nukreipia atgal automobilio ir vairuotojo link. Būtent dėl šios savybės linijos tamsoje atrodo ryškios.
Kai ženklinimą apsemia vandens plėvelė, jo optinės savybės pasikeičia. Šviesa pirmiausia pereina per vandens sluoksnį, o dalis jos atsispindi nuo paties vandens paviršiaus. Dėl to į vairuotojo akis grįžta mažiau šviesos ir sumažėja skirtumas tarp baltos linijos bei tamsaus asfalto.
Tyrimai rodo, kad įprasto ženklinimo aptikimo nuotolis lyjant gali sumažėti itin smarkiai. Viename JAV kelių administracijos apžvelgtame bandyme įprastas stiklo rutuliukų turintis ženklinimas lietuje išlaikė tik maždaug 17 proc. sausu oru pasiekiamo aptikimo atstumo. Specialiai šlapioms sąlygoms pritaikytos sistemos veikė geriau, tačiau ir jų matomumas suprastėjo.
Todėl vairuotojui gali atrodyti, kad linijos buvo prastai nudažytos arba jų visai nėra, nors sausą vakarą tame pačiame kelio ruože jos matomos gana aiškiai.

Akinimas gali slėpti pėsčiąjį ar dviratininką
Ryškus atspindys ne tik vargina akis. Žmogaus regėjimas prisitaiko prie šviesiausios matomos vietos, todėl aplink esantys tamsūs objektai tampa dar sunkiau pastebimi. Tamsiai apsirengęs pėsčiasis, neapšviestas dviratininkas, gyvūnas ar ant kelio nukritęs daiktas gali susilieti su fonu.
Padėtį sunkina tai, kad vairuotojas instinktyviai nukreipia žvilgsnį į ryškią šviesą. Kuo ilgiau žiūrima tiesiai į priešpriešiais važiuojančius žibintus, tuo sunkiau iš karto vėl įžiūrėti tamsią kelio dalį.
JAV kelių administracija taip pat pažymi, kad šlapias oras sumažina pavojų ir kelio ženklų pastebimumą, o vairuotojui lieka trumpesnis atstumas ir mažiau laiko sureaguoti.
Prasilenkiant su ryškiai šviečiančiu automobiliu žvilgsnį geriau nukreipti toliau į savo eismo juostą ir stebėti dešinįjį kelio kraštą, bet nežiūrėti tiesiai į žibintus. Reikia vengti staigaus vairo pasukimo – kelkraščio linija yra orientyras, o ne vieta, į kurią reikia važiuoti.
Nešvarūs arba blogai sureguliuoti žibintai problemą padidina
Purvu padengtas žibinto paviršius ne tik sumažina šviesos kiekį. Nešvarumai išsklaido spindulį, todėl dalis šviesos nukreipiama ten, kur jos neturėtų būti. Tai ypač pastebima šlapiame kelyje, kai kiekvienas netinkama kryptimi sklindantis spindulys atsispindi nuo vandens.
Dar pavojingesni netinkamai sureguliuoti žibintai. Per aukštai nukreipta artimoji šviesa akina priešpriešiais važiuojančius vairuotojus, o per žemai nustatyti žibintai nepakankamai apšviečia kelią. Policija primena, kad tamsiuoju metu, lyjant ar esant šlapdribai svarbu patikrinti ne tik valytuvus ir padangas, bet ir žibintų veikimą bei jų sureguliavimą.
Žibintų krypties nereikėtų reguliuoti „iš akies“ prie garažo sienos, jeigu nežinomi gamintojo nustatymai. Tiksliausiai tai atliekama servise naudojant žibintų reguliavimo prietaisą.
Penki darbai prieš išvažiuojant į lietų
Pirmiausia nuvalykite priekinius žibintus. Drėgnu skudurėliu pašalinti purvą užtrunka minutę, tačiau švarūs žibintai kelią apšviečia tolygiau.
Antra, nuvalykite priekinį stiklą iš abiejų pusių. Išorėje esančius nešvarumus pašalina valytuvai ir langų ploviklis, tačiau vidinėje pusėje palaipsniui susidaro sunkiai pastebimas riebalinis sluoksnis. Naktį jis išryškėja kaip šviesos aureolės aplink žibintus.
Trečia, patikrinkite valytuvus. Jeigu jie palieka ruožus, šokinėja arba nepašalina vandens vienu judesiu, vairuotojas kelias akimirkas važiuoja žiūrėdamas pro iškraipytą vaizdą.
Ketvirta, sumažinkite prietaisų skydelio ir multimedijos ekrano ryškumą. Per šviesus salonas trukdo akims prisitaikyti prie tamsaus kelio.
Penkta, apžiūrėkite padangas. Nusidėvėjęs protektorius prasčiau pašalina vandenį iš sąlyčio su kelio danga, todėl akvaplanavimo pavojus atsiranda važiuojant mažesniu greičiu. Lietuvos policija taip pat rekomenduoja tikrinti slėgį padangose ir vengti staigaus greitėjimo, stabdymo bei eismo juostų keitimo.
Ar ant šlapio asfalto reikia įjungti rūko žibintus?
Vien dėl to, kad kelias šlapias, rūko žibintų jungti nereikėtų. Lietuvoje juos leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius rūko žibintus – dar ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.
Silpnas lietus ir blizgantis asfaltas savaime ne visada reiškia tokį blogą matomumą, dėl kurio galima naudoti rūko žibintus. Ypač atsargiai reikia elgtis su galiniu rūko žibintu – jis labai ryškus ir be reikalo įjungtas gali akinti iš paskos važiuojantį vairuotoją bei užgožti stabdymo signalus.
Pagrindinis pasirinkimas tamsiuoju metu yra tinkamai sureguliuotos artimosios šviesos. Tolimąsias būtina perjungti į artimąsias likus ne mažiau kaip 150 metrų iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės arba bet kada, kai jos gali akinti kitus eismo dalyvius.
Greitį reikia rinktis pagal tai, kiek kelio matote
Universalaus patarimo „važiuoti 15 ar 20 km/val. lėčiau“ neužtenka. Viename kelio ruože toks sumažinimas gali būti pakankamas, kitame – vis dar per mažas. Svarbiausia, kad automobilį būtų galima sustabdyti matomame kelio ruože.
Jeigu artimosios šviesos, lietus ir priešpriešinis akinimas leidžia patikimai matyti tik nedidelį atstumą, greitis turi būti sumažintas tiek, kad tame atstume būtų įmanoma saugiai sustoti. Kelių eismo taisyklės įpareigoja greitį pasirinkti atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir matomumą, o prireikus – visiškai sustoti.
Važiuojant šlapia danga reikėtų padidinti ir atstumą iki priekyje esančio automobilio. Įprastomis sąlygomis rekomenduojamas bent dviejų sekundžių tarpas, tačiau lyjant jį verta dar labiau didinti. LTSA užmiesčio keliuose esant sudėtingoms sąlygoms rekomenduoja atstumą metrais prilyginti spidometro rodomam greičiui – važiuojant 70 km/val. palikti maždaug 70 metrų.
Ką daryti, jeigu visiškai apakino?
Jeigu priešpriešinio automobilio žibintai ar jų atspindys nuo šlapio asfalto akimirkai atėmė galimybę matyti kelią, negalima staigiai sukti į šoną. Reikia išlaikyti važiavimo kryptį ir sklandžiai mažinti greitį.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti, o prireikus – sustoti.
Jeigu lietus toks stiprus, kad nebematyti kelio ribų ar priekyje važiuojančių automobilių, saugiausia ne bandyti suspėti paskui kitų galinius žibintus, o rasti tinkamą vietą pasitraukti iš eismo ir palaukti. Sustoti reikėtų ne pačioje važiuojamojoje dalyje ir, jei įmanoma, ne siaurame kelkraštyje, o saugioje aikštelėje ar šalutiniame kelyje.
Šlapio asfalto akinimas nėra problema, kurią galima išspręsti stipresniais žibintais. Kartais jie tik padidina atspindžius. Daugiausia padeda švarus stiklas ir žibintai, tvarkingi valytuvai, geros padangos, tinkamai parinktas greitis ir didesnis atstumas. Kai kelias virsta juodu veidrodžiu, svarbiausia ne stengtis matyti daugiau, nei iš tikrųjų įmanoma, o važiuoti taip, kad pakaktų to matomumo, kurį turite.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


