Balkono vazonai po pirmųjų šalnų: kuriuos pernešti į vidų, o kuriuos palikti lauke
Po pirmųjų šalnų į vidų pirmiausia perneškite šalčiui jautrius augalus: pelargonijas, petunijas, surfinijas, fuksijas, begonijas, sukulentus ir daugumą kambarinių augalų, vasarą gyvenusių balkone. Lauke gali likti šalčiui atsparūs daugiamečiai augalai, tačiau vazoną būtina apsaugoti, nes jo šaknys sušąla gerokai greičiau negu augant žemėje.
Ryte balkone pabalęs vazonų kraštas dažnai atrodo nekaltai, bet vienos nakties šalna jautresniems augalams gali būti paskutinė. Didžiausia klaida – spręsti vien pagal tai, ar dieną vėl sušilo: naktinis šaltis augalą pažeidžia tada, kai jo dar nespėjote pastebėti.
Ką iš balkono geriau parsinešti tą pačią dieną
Jei augalas žydi visą vasarą ir kilęs iš šiltesnio klimato, šalnos jam paprastai nėra draugės. Pelargonijas, fuksijas, begonijas, petunijas ir surfinijas perneškite dar prieš numatomas stipresnes šalnas. Petunijų ir surfinijų žiemojimas namuose dažnai būna sudėtingas, tačiau pelargonijas ar fuksijas galima išlaikyti iki pavasario šviesioje, vėsesnėje patalpoje.
Į vidų turi grįžti ir kambariniai augalai: citrusai, oleandrai, hibiskai, palmės, įvairūs fikusai, sukulentai bei kaktusai. Net jei toks augalas atrodo tvirtas, balkono vėsa ir drėgnas substratas jam gali pakenkti labiau nei trumpas vėsesnis oras kambaryje.
Prieš nešdami vazoną namo, apžiūrėkite lapų apačią, stiebus ir žemę. Ant augalo gali slėptis amarai, voratinklinės erkutės ar kiti kenkėjai, kurie šiltame kambaryje greitai persikelia ant kitų gėlių.
Kas gali žiemoti balkone
Lauke dažniausiai gali likti daugiamečiai, Lietuvos žiemai atsparesni augalai: spygliuočiai, viržiai, kai kurios dekoratyvinės žolės, gebenės, sedulos ar kiti žiemoti galintys krūmeliai. Tačiau svarbus ne vien augalo pavadinimas. Tas pats augalas, augantis lysvėje, žiemą turi daugiau apsaugos nei jo šaknys mažame balkono vazone.
Vazone žemės sluoksnis plonas, todėl jis greitai peršąla ir taip pat greitai atšyla. Augalui pavojingiausia ne vien temperatūra, bet ir nuolatinis šaknų šlapimas: per lietų prisigėręs vazonas, vėliau užšalęs, gali pažeisti šaknis arba net suskaldyti patį indą.

Vazoną reikia saugoti, ne tik augalą
Paliekamą lauke vazoną pastatykite ne tiesiai ant šaltų balkono plytelių, o ant medinės lentelės, putplasčio ar kito izoliacinio pagrindo. Geriausia jį pristumti prie sienos, kur mažiau vėjo, ir sugrupuoti su kitais vazonais – taip šaknų zona bus kiek geriau apsaugota.
- Rinkitės vazoną su skylėmis vandens pertekliui nutekėti.
- Šonus apvyniokite džiuto, kokoso pluošto, burbulinės plėvelės ar kitos izoliacinės medžiagos sluoksniu.
- Žemės paviršių uždenkite žieve, sausais lapais ar eglišakėmis.
- Laistykite saikingai tik tada, kai žemė nėra įšalusi ir akivaizdžiai išdžiūvusi.
- Neuždenkite augalo sandariu plastiku – po juo kaupiasi drėgmė ir augalas gali pradėti pūti.
Ne kiekviena „žieminė“ kompozicija išgyvens iki pavasario
Rudenį balkonuose dažnai atsiranda viržių, dekoratyvinių kopūstų, chrizantemų ir mažų spygliuočių kompozicijų. Jos puikiai atrodo vėsiu metu, bet ne visos yra skirtos ilgam žiemojimui vazone. Pavyzdžiui, rudeninės chrizantemos dažnai perkamos kaip sezoninė puošmena, o dekoratyviniai kopūstai gražūs iki stipresnių šalčių, tačiau pavasario balkone jų jau neverta tikėtis.
Mažas spygliuotis gali peržiemoti, bet tik jei jo šaknys neperšals ir neišdžius. Žiemą saulė bei vėjas išgarina drėgmę iš spyglių, o įšalusios šaknys jos nebegali papildyti. Todėl toks augalas kartais paruduoja ne per vieną speiguotą naktį, o po kelių saulėtų žiemos dienų.
Po pirmosios šalnos neverta skubėti išmesti kiekvieno apvytusio augalo, tačiau šalčiui jautrių gėlių gelbėjimą atidėlioti pavojinga. Šilumamėgius vazonus parneškite į vidų, o žiemoti lauke paliekamiems augalams izoliuokite šaknis ir užtikrinkite vandens nutekėjimą – būtent tai lemia, ar pavasarį balkone dar bus ką atgaivinti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


