Europos gatvės naktimis nusidažo raudonai: tikroji priežastis nustebins – tai daroma ne dėl žmonių

Raudonas gatvių apšvietimas
Raudonas gatvių apšvietimas

Kai kuriuose Europos miestuose ir priemiesčiuose įprastus baltus gatvių žibintus keičia keistas rausvas apšvietimas. Naktį juo nušviesti takai primena kino dekoracijas, tačiau tai nėra nei dizainerių sumanymas, nei bandymas sutaupyti elektros. Raudona šviesa padeda išsaugoti naktinių gyvūnų gyvenimo kelius.

Pirmą kartą pamačius raudonai apšviestą gatvę gali pasirodyti, kad vyksta renginys arba miestas nusprendė išbandyti neįprastą puošybą. Tačiau tokie šviestuvai jau naudojami Nyderlanduose, Danijoje ir kai kuriose kitose Europos vietose, kur keliai, dviračių takai ar nauji gyvenamieji kvartalai ribojasi su svarbiomis šikšnosparnių buveinėmis.

Raudonos lempos montuojamos ne visame mieste. Jos atsiranda kruopščiai parinktose vietose – prie miškų, vandens telkinių, gyvūnų slėptuvių ir jų skrydžio maršrutų. Tikslas paprastas: žmonėms palikti tiek šviesos, kiek reikia saugiai judėti, tačiau neužkirsti kelio gyvūnams, kuriems įprastas gatvės apšvietimas gali tapti beveik neįveikiama siena.

Baltai apšviestas takas šikšnosparniui gali tapti užtvara

Naktį aktyvūs šikšnosparniai orientuojasi ne tik naudodami echolokaciją. Jie mato aplinką, reaguoja į apšvietimą ir vertina pavojų. Dalis rūšių vengia ryškiai apšviestų plotų, nes ten tampa lengviau pastebimos pelėdoms bei kitiems plėšrūnams.

Žmogui keli šviesūs gatvės žibintai atrodo kaip patogiai apšviesta tako atkarpa. Lėtai skraidančiam, šviesos vengiančiam šikšnosparniui tai gali būti kliūtis tarp jo slėptuvės ir medžioklės vietos. Gyvūnas priverstas apsisukti, rinktis ilgesnį maršrutą arba visai atsisakyti dalies savo teritorijos.

Tai ypač svarbu prie vandens telkinių, miškų pakraščių ir medžių alėjų. Šikšnosparniai dažnai kiekvieną naktį skrenda tais pačiais maršrutais, laikydamiesi gyvatvorių, medžių eilių ir kitų natūralių orientyrų. Jeigu toks koridorius staiga ryškiai apšviečiamas, buveinė gali būti padalyta į dvi gyvūnui sunkiai pasiekiamas dalis.

Penkerius metus trukęs eksperimentas parodė aiškų skirtumą

Nyderlandų ekologijos instituto ir Vageningeno universiteto tyrėjai aštuoniose iki tol tamsiose gamtinėse vietovėse įrengė baltos, žalios ir raudonos spalvos LED šviestuvus. Jų ryškumas buvo panašus į naudojamą prie nedidelių kaimo kelių. Mokslininkai keletą metų stebėjo, kaip į skirtingų spalvų šviesą reaguoja įvairios šikšnosparnių rūšys.

Paaiškėjo, kad šviesai jautrūs pelėausiai ir ilgaausiai šikšnosparniai vengė baltos bei žalios šviesos. Raudonai apšviestose vietose jų aktyvumas buvo panašus į užfiksuotą visiškoje tamsoje. Tai nereiškia, kad raudona šviesa yra visiškai nematoma, tačiau tam tikrų bangų ilgių apšvietimas šias rūšis trikdė gerokai mažiau.

Greitai skraidantys šikšniukai reagavo kitaip. Prie baltų ir žalių lempų jų padaugėdavo, nes šviesa pritraukdavo kandis ir kitus vabzdžius. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti naudinga, tačiau toks dirbtinis „švediškas stalas“ pakeičia natūralų vabzdžių pasiskirstymą. Vienos šikšnosparnių rūšys gauna lengvai pasiekiamo maisto, o šviesos vengiančioms rūšims jo gali likti mažiau.

Kodėl pasirinkta būtent raudona spalva

Įprastuose baltuose LED šviestuvuose yra daugiau trumpo bangos ilgio mėlynos šviesos. Ji stipriai veikia daugelį naktinių organizmų, keičia vabzdžių elgesį ir trikdo gyvūnų aktyvumo ritmą. Raudonos spalvos šviesoje šio spektro yra gerokai mažiau.

Svarbus ir žmogaus saugumas. Visiškoje tamsoje palikti intensyviai naudojamo dviračių tako ar sankryžos ne visada įmanoma. Tinkamai parinktas rausvas apšvietimas leidžia pastebėti kelio kraštą, kliūtis, pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius, tačiau mažiau trikdo kai kurias šikšnosparnių rūšis bei pritraukia mažiau vabzdžių.

Vis dėlto raudona šviesa nėra universalus sprendimas kiekvienai gatvei. Joje prasčiau atskiriamos kai kurios spalvos, todėl ji gali netikti sudėtingoms sankryžoms, intensyvaus eismo keliams ar vietoms, kur svarbu tiksliai matyti kelio ženklų spalvas. Dėl to tokie šviestuvai dažniausiai naudojami nedidelėse, gamtosaugai svarbiose teritorijose.

Vien spalvos pakeisti neužtenka

Gyvūnams draugiškas apšvietimas priklauso ne tik nuo lempos spalvos. Svarbu, kokiame aukštyje ji įrengta, kokiu kampu šviečia ir kiek šviesos pasklinda į aplinką. Net raudona lempa gali trukdyti, jei yra pernelyg ryški ir apšviečia medžių lajas, vandens paviršių ar gyvūnų slėptuves.

Todėl tokiose vietose paprastai naudojami žemesni šviestuvai, o jų šviesa nukreipiama tik į tako ar važiuojamosios dalies paviršių. Stulpai gali būti statomi rečiau, tarp apšviestų zonų paliekant tamsius tarpus, pro kuriuos šikšnosparniai gali saugiai kirsti kelią.

Mokslininkai pabrėžia, kad gamtai palankiausias apšvietimas yra tas, kurio apskritai nėra. Jei šviesa būtina, ji turėtų būti kuo silpnesnė, šiltesnė, nukreipta žemyn ir įjungiama tik tada, kai jos reikia. Kai kur raudona šviesa yra tinkamiausias kompromisas, kitur gali pakakti žemo intensyvumo šiltai balto apšvietimo.

Toks sprendimas būtų aktualus ir Lietuvai

Lietuvoje šikšnosparniai aptinkami ne tik miškuose ar atokiuose urvuose. Jie gyvena miestų parkuose, senų pastatų palėpėse, sienų plyšiuose, medžių drevėse ir netoli vandens telkinių. Kai kurios rūšys migruoja, kitos pasilieka žiemoti rūsiuose, fortuose, apleistuose statiniuose ir medžių uoksuose. Lietuvos aplinkos specialistai tarp šiems gyvūnams kylančių grėsmių mini tinkamų slėptuvių nykimą, pastatų atnaujinimą, pesticidus ir trikdymą.

Tai nereiškia, kad Lietuvos miestų gatves reikėtų masiškai nudažyti raudonai. Tačiau tiesiant dviračių takus per parkus, apšviečiant pakrantes ar renovuojant gatves prie saugomų teritorijų verta įvertinti ne tik elektros sąnaudas ir šviesos ryškumą, bet ir jos poveikį gyvūnams.

Prie gamtos apsaugos gali prisidėti ir individualių namų gyventojai. Lauko šviestuvus reikėtų nukreipti žemyn, o ne į dangų, medžių lajas ar kaimyninius sklypus. Dar geriau naudoti judesio jutiklius, kad kiemas nebūtų ryškiai apšviestas visą naktį.

Raudoni gatvių žibintai gali atrodyti kaip neįprasta miesto puošmena, tačiau iš tiesų jie parodo, kiek daug gali pakeisti vienas nedidelis sprendimas. Žmogus ir toliau mato kelią, o naktiniai gyvūnai nepraranda tūkstančius metų naudotų skrydžio koridorių.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius