Vienas neįprasčiausių Europos kaimų driekiasi daugiau nei 9 kilometrus: visi namai stovi palei vieną kelią
Maždaug 37 kilometrai nuo Krokuvos esančią Sulošovą iš viršaus sunku supainioti su bet kuria kita gyvenviete. Beveik visi jos namai išsirikiavę palei vieną ilgą kelią, o už kiekvienos sodybos driekiasi siauri, skirtingomis spalvomis nusidažę dirbamos žemės ruožai. Toks išplanavimas nėra šiuolaikinio architekto sumanymas – jo šaknys siekia viduramžius.
Lenkijos Mažosios Lenkijos vaivadijoje esanti Sulošova laikoma vienu ilgiausių gatvinių kaimų šalyje. Jos užstatymas tęsiasi daugiau nei devynis kilometrus, todėl važiuojant per gyvenvietę gali atrodyti, kad kaimas niekada nesibaigs.
Pagrindinis kelias veikia tarsi gyvenvietės stuburas: prie jo įsikūrę gyvenamieji namai, parduotuvės, paslaugų vietos ir viešosios įstaigos. Už sodybų prasideda ilgi žemės sklypai, kurie iš paukščio skrydžio primena milžinišką spalvotą brūkšninį kodą.
Kodėl visi namai buvo pastatyti palei vieną kelią?
Sulošova yra vadinamasis gatvinis kaimas, Lenkijoje žinomas kaip „ulicówka“. Tokio tipo gyvenvietės viduramžiais buvo kuriamos palei vieną pagrindinį kelią arba upės slėnį.
Šis išplanavimas buvo itin praktiškas. Kiekvienas ūkis gaudavo dvi svarbias galimybes: tiesioginį išėjimą į kelią ir atskirą dirbamos žemės juostą už namo.
Gyvenamieji pastatai dažniausiai buvo statomi netoli kelio, kad žmonės galėtų lengvai pasiekti kaimynus, prekybos vietas, bažnyčią ir svarbiausius maršrutus. Už namų buvo įrengiami ūkiniai pastatai, o dar toliau prasidėdavo laukai.
Todėl sklypai tapo labai ilgi ir siauri. Užuot gyvenvietę plėtus į visas puses, kiekvienai šeimai buvo skiriama žemės juosta, einanti nuo pagrindinio kelio gilyn į laukus.
Toks principas leido išvengti situacijos, kai vienas ūkis gauna visą geriausią žemę, o kitas lieka su sunkiai pasiekiamu sklypu toli nuo namų. Kiekvienas gyventojas turėjo savo namus prie kelio ir žemę tiesiai už jų.
Gyvenvietės istorija siekia daugiau kaip 700 metų
Oficialioje Sulošovos savivaldybės istorijoje nurodoma, kad kaimo pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1315 metų sausio 25 dieną išduotame lokacijos dokumente. Tuomet Vladislovas Lokietka suteikė teisę apgyvendinti miškų teritoriją tarp Pieskova Skalos pilies ir Kosmovolo.
Manoma, kad gyvenvietės pavadinimas kilo iš senojo lenkiško vardo Sułosz arba Sulisław. Pagal vietos pasakojimą, žmogus tokiu vardu galėjo būti kunigaikščiui tarnavęs riteris, už karinę tarnybą gavęs žemės ir joje įkūręs gyvenvietę.
Tikslios pirmųjų sodybų atsiradimo aplinkybės nėra visiškai aiškios, tačiau pats kaimo išplanavimas atspindi viduramžiais naudotą žemės dalijimo sistemą.
Per daugiau nei septynis šimtmečius Sulošova keitėsi, buvo perstatoma ir modernizuojama, tačiau pagrindinė jos struktūra išliko. Nauji pastatai ir toliau buvo statomi prie pagrindinio kelio, todėl kaimas ilgėjo, bet neprarado savo siauros formos.
Savivaldybė nurodo, kad Sulošova yra viena ilgiausių Lenkijos gatvinių gyvenviečių, o jos daugiau nei devynis kilometrus besitęsiantis urbanistinis išplanavimas priskirtas architektūros paveldui.

Iš viršaus laukai primena milžinišką brūkšninį kodą
Didžiausią įspūdį Sulošova daro žvelgiant iš oro. Abipus kelio tankiai išsidėstę namai sudaro centrinę liniją, o už jų į laukus driekiasi šimtai siaurų sklypų.
Kiekviena šeima žemę naudoja savaip. Vienuose laukuose auginami javai, kituose – rapsai, bulvės ar daržovės. Kai kurie plotai naudojami gyvuliams ganyti, o kiti kuriam laikui paliekami nedirbami.
Dėl skirtingų pasėlių ir jų augimo etapų sklypai nusidažo nevienodomis spalvomis. Vieni būna tamsiai žali, kiti gelsvi, rudi arba ryškiai auksiniai. Pavasarį, vasarą ir rudenį visas raštas nuolat keičiasi.
Šis vaizdas primena didžiulį lapą: pagrindinis kelias atrodo kaip centrinė gysla, o į abi puses besidriekiantys laukai – kaip smulkesnės jo atšakos. Dėl žalio ir kalvoto kraštovaizdžio vietovė kartais pavadinama „Mažąja Toskana“.
Viename ilgame kaime gyvena daugiau nei 3300 žmonių
Sulošova nėra mažytė turistinė gyvenvietė, kurioje išlikę vos keli seni namai. 2025 metų pabaigos savivaldybės duomenimis, pačiame kaime gyveno 3347 žmonės, o visoje Sulošovos savivaldybėje – 5575 gyventojai.
Didžioji dalis žmonių gyvena palei tą pačią pagrindinę gyvenvietės ašį. Toks išdėstymas turi ir privalumų, ir trūkumų.
Viena vertus, gyventojai gerai pažįsta kaimynus, o svarbiausias paslaugas gali pasiekti važiuodami tuo pačiu keliu. Kita vertus, beveik visas vietinis eismas sutelkiamas vienoje trasoje, todėl nelaimės, remontas ar intensyvus transporto srautas gali paveikti didelę kaimo dalį.
Ilga forma taip pat reiškia, kad priešinguose Sulošovos galuose gyvenančius žmones gali skirti keli kilometrai, nors oficialiai jie yra to paties kaimo gyventojai.
Netoliese – viena gražiausių Lenkijos pilių
Vien neįprastas kaimo išplanavimas nėra vienintelė priežastis aplankyti šią Lenkijos dalį. Sulošova įsikūrusi Prondniko slėnio aukštupyje, šalia Oicuvo nacionalinio parko.
Svarbiausias netoliese esantis istorinis objektas – Pieskova Skalos pilis. XIV amžiuje pastatyta gynybinė tvirtovė vėliau buvo pertvarkyta į renesansinę rezidenciją. Šiandien pilies kompleksą sudaro pats pastatas, vartai, bokštas, gynybiniai įtvirtinimai, sodas ir parkas.
Prie pat pilies stūkso garsioji Heraklio kuoka – ant siauros atramos stovinti kalkakmenio uola. Oficialiuose turistiniuose aprašymuose jos aukštis nurodomas apie 25 metrus. Uola yra viena lengviausiai atpažįstamų Oicuvo nacionalinio parko vietų.
Apylinkėse taip pat galima aplankyti Prondniko slėnį, Krokuvos vartų uolų darinį, Lokietkos ir Tamsiąją olas bei Oicuvo pilies griuvėsius. Reikia atsižvelgti, kad urvai lankytojams atveriami sezoniškai, o Pieskova Skalos pilies darbo laikas priklauso nuo metų laiko.
Ar verta specialiai važiuoti į Sulošovą?
Pats kaimas nėra tradicinis muziejus po atviru dangumi. Tai gyva gyvenvietė, kurioje žmonės dirba, važinėja, augina derlių ir gyvena kasdienį gyvenimą. Todėl atvykus iš žemės lygio ne visada lengva iš karto pamatyti tą vaizdą, kuris išgarsino Sulošovą internete.
Įspūdingiausia jos struktūra atsiskleidžia iš aukščiau. Tačiau dronus galima naudoti tik laikantis Lenkijos skrydžių taisyklių, gerbiant gyventojų privatumą ir atsižvelgiant į šalia esančio nacionalinio parko ribojimus.
Keliautojams praktiškiausia apsilankymą Sulošovoje derinti su išvyka į Pieskova Skalos pilį ir Oicuvo nacionalinį parką. Nuo Krokuvos iki savivaldybės yra apie 37 kilometrai, todėl šią vietovę galima pasiekti per vienos dienos kelionę.
Sulošovos išskirtinumas slypi ne vien jos ilgyje. Tai retas pavyzdys, kaip prieš šimtmečius sugalvotas praktiškas žemės padalijimo būdas suformavo visą gyvenvietę ir išliko matomas iki šių dienų. Vienas kelias, tūkstančiai gyventojų ir už kiekvieno namo besitęsianti siaura žemės juosta sukūrė kraštovaizdį, kuris šiandien atrodo tarsi kruopščiai suplanuotas meno kūrinys.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


