Sodininkai perspėjami: rudenį nugenėję medžius galite pridaryti žalos – štai kokios temperatūros reikia sulaukti

Spalio pabaigoje soduose prasideda paskutiniai pasiruošimo žiemai darbai. Nukritus lapams vaismedžių šakos tampa puikiai matomos, todėl daugeliui sodininkų kyla pagunda pasiimti sekatorių ir iš karto sutvarkyti obelis, kriaušes ar slyvas. Atrodo, kad dabar pats tinkamiausias metas – derlius nuimtas, medžiai ruošiasi poilsiui, o pavasarį bus mažiau darbo. Tačiau skubėjimas gali turėti nemalonių pasekmių.

Netinkamu laiku atliktas genėjimas gali padidinti šalčio pažeidimų ir kai kurių ligų riziką. Ypač atsargiai reikėtų elgtis tuomet, kai dienomis dar laikosi šiluma, tačiau naktimis jau prognozuojamos šalnos. Sodininkystės specialistai pataria atskirti du dalykus: rudeninį pažeistų šakų šalinimą ir rimtą vaismedžių lajos formavimą. Būtent čia daugelis daro klaidą, dėl kurios pavasarį gali tekti šalinti dar daugiau šakų.

Rudenį genėti galima, tačiau ne visus medžius ir ne visas šakas

Rudenį, kai vaismedžiai numeta lapus, jų lają apžiūrėti kur kas lengviau. Aiškiai matyti, kurios šakos auga į vidų, kurios kryžiuojasi, o kurios yra nudžiūvusios ar pažeistos. Tačiau vien tai, kad šakos gerai matomos, dar nereiškia, jog visas jas reikia nedelsiant nupjauti.

Spalio pabaigoje ir lapkritį dažniausiai verta apsiriboti būtinais sanitariniais darbais. Galima pašalinti nulūžusias, visiškai nudžiūvusias ar akivaizdžiai ligų pažeistas šakas, ypač jei jos kelia pavojų žmonėms arba gali nulūžti nuo sniego svorio. Tačiau stipriai retinti lają, trumpinti daugybę sveikų šakų ar atjauninti seną vaismedį šiuo metu paprastai nerekomenduojama.

Priežastis gana paprasta. Po genėjimo medyje lieka pjūvio vietos, kurias augalas turi izoliuoti ir ilgainiui apauginti naujais audiniais. Šaltuoju metų laiku šie procesai sulėtėja. Jeigu po genėjimo užklumpa stiprus šaltis, aplink pjūvio vietą esantys audiniai gali būti papildomai pažeisti.

Ypač jautrūs tokiems pokyčiams gali būti jauni vaismedžiai ir šalčiui mažiau atsparios rūšys. Todėl net jei spalio pabaigoje Lietuvoje dieną temperatūra pakyla iki 10 ar 12 laipsnių, nereikėtų spręsti vien pagal malonų orą. Svarbu įvertinti ir tai, kokia temperatūra prognozuojama artimiausiomis naktimis.

Geriausias metas obelims ir kriaušėms – ne vėlyvas ruduo

Daugeliui Lietuvoje auginamų obelų ir kriaušių pagrindinį formuojamąjį genėjimą patogu atlikti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai stipriausi šalčiai jau praėję, tačiau pumpurai dar nepradėję aktyviai sprogti.

Tokiu metu medis vis dar yra ramybės būsenos, todėl galima gerai įvertinti jo lajos struktūrą. Be to, artėjant pavasariui augalas netrukus pradeda aktyviau augti, o aplink pjūvius palaipsniui formuojasi apsauginiai audiniai.

Pavasarinis genėjimas turi ir kitą privalumą – jau galima pastebėti per žiemą atsiradusius pažeidimus. Jeigu dalis šakų apšalo, nulūžo nuo sniego arba buvo pažeistos stipraus vėjo, jas galima pašalinti kartu su kitais nereikalingais ūgliais.

Tačiau vyšnioms, trešnėms, slyvoms ir abrikosams reikia kitokio požiūrio. Šie kaulavaisiai gali būti jautresni kai kurioms grybinėms bei bakterinėms ligoms, todėl stipresnį jų genėjimą dažnai saugiau atlikti sausu oru vasarą arba po derliaus nuėmimo. Renkantis laiką būtina atsižvelgti į konkrečią rūšį, veislę ir medžio būklę.

Tai reiškia, kad vienos universalios taisyklės visam sodui nėra. Jei vieną savaitgalį nusprendėte sutvarkyti visus vaismedžius, daliai jų toks laikas gali būti tinkamas, o kitiems – nepalankus.

Palankiausias metas genėjimui

Termometras rodo +5 °C – ar jau galima imti sekatorių?

Oro temperatūra yra vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant genėjimą. Daugeliui įprastų darbų palankesnė sausa, rami diena, kai temperatūra yra aukštesnė už nulį.

Praktiškas orientyras – maždaug +3–5 °C arba šiltesnis oras. Tokiu metu lengviau dirbti, mediena nėra stipriai įšalusi, o tinkamais įrankiais galima atlikti tvarkingus pjūvius. Vis dėlto ši temperatūra nėra universali taisyklė, tinkanti visiems medžiams ir visoms genėjimo situacijoms.

Kai lauke spaudžia maždaug 5 laipsnių ar stipresnis šaltis, ne itin skubius genėjimo darbus dažniausiai verta atidėti. Esant didesniam šalčiui mediena ir žievė gali tapti trapesnės, todėl netinkamai pjaunant padidėja skilimo ar plėšimo rizika. Ypač nepalankios sąlygos susidaro tuomet, kai temperatūra nukrinta iki –10 °C ar dar žemiau.

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tos dienos temperatūrą, bet ir į kelių artimiausių parų prognozę. Jeigu šiandien šviečia saulė ir termometras rodo +7 °C, tačiau jau po dviejų dienų žadama –10 °C, stiprų planinį genėjimą geriau atidėti.

Kita vertus, žieminis genėjimas kai kurioms atsparioms medžių rūšims gali būti atliekamas ir esant nedideliam šalčiui. Todėl sprendimą reikia priimti įvertinus medžio rūšį, jo būklę bei darbų apimtį, o ne vien konkretų termometro skaičių.

Didžiausia klaida – per vieną dieną pašalinti pusę medžio lajos

Net tinkamai pasirinkus genėjimo laiką vaismedžiui galima pakenkti, jei vienu kartu pašalinama pernelyg daug šakų. Taip dažnai nutinka seniai neprižiūrėtuose soduose, kai šeimininkas nusprendžia per vieną savaitgalį stipriai sumažinti medžio aukštį ir išretinti visą lają.

Toks intensyvus genėjimas gali sukelti stiprų naujų vertikalių ūglių augimą, vadinamųjų vilkūglių formavimąsi. Dėl to kitais metais medis gali tapti dar tankesnis, o jo priežiūrai prireiks daugiau darbo.

Senus vaismedžius geriau atjauninti palaipsniui, paskirstant darbus per dvejus ar trejus metus. Taip lengviau išsaugoti tinkamą lajos struktūrą ir išvengti pernelyg didelio medžio sužalojimo.

Ne mažiau svarbu naudoti aštrius ir švarius įrankius. Smulkesnėms šakoms tinka sekatorius, storesnėms – sodo pjūklas. Genint sergančius medžius įrankius verta dezinfekuoti, kad ligų sukėlėjai nebūtų pernešami ant sveikų augalų.

Pjaunant šaką būtina nepažeisti jos pagrinde esančio šakos žiedo – audinių srities, kuri padeda medžiui natūraliai izoliuoti pjūvio vietą. Taip pat nereikėtų palikti ilgų stuobrelių ar pjauti visiškai priglaudus prie kamieno.

Didelių genėjimo žaizdų paprastai nerekomenduojama automatiškai tepti sodo tepalu ar dažais, nebent konkrečiai situacijai tai pataria specialistas. Daugeliu atvejų taisyklingas pjūvis ir natūralūs medžio apsaugos procesai yra svarbesni už papildomas dangas.

Artėjant lapkričiui Lietuvos sodininkams geriausia neskubėti. Dabar galima apžiūrėti vaismedžius, pašalinti pavojingai nulūžusias ar nudžiūvusias šakas ir pasižymėti, kurias lajos dalis reikės koreguoti pavasarį.

Jeigu medžiai sveiki, o genėjimas nėra būtinas, spalio pabaigoje geriau sekatorių padėti į šalį. Obelų ir kriaušių rimtesniam formavimui dažniausiai palankesnė žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, kai stiprūs šalčiai jau pasitraukę. Kartais geriausias sprendimas sode yra ne papildomai nupjauta šaka, o kantrybė sulaukti tinkamo laiko.