Virš Žemės nutiko tai, ko mokslininkai nesitikėjo: po Saulės smūgio atsirado keturios radiacijos juostos

Van Aleno juostų, Žemės magnetiniame lauke įstrigusių kosminės spinduliuotės dalelių, vizualizacija. Saulės anomalių ir magnetosferos dalelių tyrinėtojo (SAMPEX) duomenys, gauti 2010 m.
Van Aleno juostų, Žemės magnetiniame lauke įstrigusių kosminės spinduliuotės dalelių, vizualizacija. Saulės anomalių ir magnetosferos dalelių tyrinėtojo (SAMPEX) duomenys, gauti 2010 m. Nuotrauka: NASA Goddardo / Tomo Bridgmano

Žemę paprastai juosia dvi nematomos radiacijos juostos, saugančios planetą, bet kartu keliančios pavojų palydovams ir astronautams. Tačiau po vienos stipriausių pastarųjų dešimtmečių geomagnetinių audrų mokslininkų prietaisai užfiksavo stulbinantį pokytį – įprasta sistema trumpam suskilo net į keturias atskiras elektronų juostas.

Šis reiškinys užfiksuotas po galingos 2024 metų gegužės geomagnetinės audros. Nors iš pradžių atrodė, kad aplink Žemę tiesiog susikaupė daugiau energingųjų dalelių, vėliau paaiškėjo kur kas įdomesnė detalė: papildomos juostos atsirado ne dėl elektronų antplūdžio. Saulės audros sukelti procesai kai kurias įprastų juostų dalis tarsi „išgraužė“, palikdami tarpus ir padalydami jas į kelis atskirus regionus.

Tai buvo laikinas pokytis, tačiau jo mastas nustebino net specialistus. Tyrėjai pripažįsta, kad Žemės magnetinėje aplinkoje gali veikti sudėtingesni dalelių gaudymo ir šalinimo mechanizmai, nei manyta iki šiol.

Nematomos juostos, saugančios Žemę nuo kosmoso

Van Alleno radiacijos juostos – tai milžiniškos Žemę supančios sritys, kuriose mūsų planetos magnetinis laukas sulaiko didelės energijos protonus ir elektronus. Šios dalelės atkeliauja iš Saulės, kosminės erdvės ir kitų šaltinių.

Žvelgiant iš Žemės paviršiaus jų pamatyti neįmanoma, tačiau palydovų prietaisai gali išmatuoti jų energiją ir pasiskirstymą. Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės juostos – vidinė ir išorinė. Tarp jų yra santykinai ramesnė sritis, kurioje didelės energijos dalelių gerokai mažiau.

Vidinėje juostoje vyrauja ypač energingi protonai, o išorinė daugiausia sudaryta iš elektronų. Šių dalelių pasiskirstymas nėra visiškai pastovus. Jis gali keistis kartu su Saulės aktyvumu, tačiau keturių aiškiai atsiskyrusių elektronų juostų sistema buvo neįprastas ir mokslininkus sugluminęs reiškinys.

Viską pakeitė vienas galingas Saulės smūgis

Neįprastų pokyčių pradžia siejama su 2024 metų gegužės 11 dieną Žemę pasiekusia itin stipria geomagnetine audra. Ji buvo viena galingiausių per maždaug du dešimtmečius. Tuo metu pašvaistės buvo matomos gerokai piečiau nei įprastai, taip pat ir Lietuvoje.

Geomagnetinė audra prasideda, kai Saulės išmesta įelektrinta medžiaga pasiekia Žemę ir sąveikauja su jos magnetiniu lauku. Magnetosfera suspaudžiama, joje ima tekėti stipresnės elektros srovės, o įstrigusių dalelių judėjimas gali smarkiai pasikeisti.

Būtent po šios audros tyrėjai pradėjo matyti neįprastą radiacijos juostų persitvarkymą. Duomenys buvo surinkti maždaug 820 kilometrų aukštyje skriejančiame palydove įrengtu energetinių dalelių teleskopu. Prietaisas leido stebėti, kaip laikui bėgant keitėsi elektronų pasiskirstymas aplink planetą.

Procesas neįvyko per vieną akimirką. Pirmiausia susiformavo trijų juostų sistema, o birželį prietaisai jau rodė keturias aiškiai atsiskyrusias elektronų sritis.

Juostos atsirado ne ten, kur padaugėjo dalelių

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad Saulės audra į Žemės aplinką tiesiog atnešė tiek daug elektronų, jog susidarė papildomos juostos. Tačiau tyrėjų išvada buvo priešinga.

Audros sukelti elektromagnetiniai procesai kai kuriose įprastų juostų vietose elektronus pašalino. Susiformavo savotiškos tuštumos, perskyrusios didesnes dalelių sankaupas į kelis atskirus žiedus.

Paprasčiau tariant, juostų padaugėjo ne todėl, kad atsirado daugiau medžiagos, o todėl, kad dalis jos buvo pašalinta tiksliai tam tikrose vietose. Panašiai viena ilga sniego pusnis, iškasus joje kelis tarpus, galėtų atrodyti kaip kelios atskiros pusnys.

Mokslininkams dabar svarbiausia suprasti, kokios elektromagnetinės bangos ir magnetosferos procesai sukūrė tokias ryškias spragas. Atsakymas galėtų padėti tiksliau numatyti, kaip radiacinė aplinka pasikeis po būsimų Saulės audrų.

Neįprastas reiškinys išsilaikė kelis mėnesius

Keturių juostų sistema aplink Žemę nepasiliko visam laikui. Vasarai baigiantis elektronų pasiskirstymas pamažu grįžo į įprastesnę būseną. Iki 2024 metų rugpjūčio vėl buvo stebimos dvi pagrindinės juostos.

Tačiau tai nereiškia, kad trumpalaikį reiškinį galima pamiršti. Trys radiacijos juostos pirmą kartą patikimai užfiksuotos dar 2012 metais, o po stiprių vėlesnių geomagnetinių audrų panašių atvejų pastebėta ir daugiau.

Dabar mokslininkus stebina ne tik keturių juostų atsiradimas, bet ir tai, kad neįprastos trijų juostų struktūros fiksuojamos dažniau. Tai gali reikšti, kad Žemės radiacinė aplinka yra gerokai dinamiškesnė, nei rodė ankstesni modeliai.

Tyrėjai neatmeta, kad Saulės audros įjungia iki šiol nepakankamai suprastus mechanizmus. Vieni jų gali pagreitinti elektronus ir įkalinti juos magnetiniame lauke, kiti – išstumti daleles į kosmosą arba nukreipti į viršutinius atmosferos sluoksnius.

Pavojus palydovams ir žmonėms kosmose

Van Alleno juostos nėra vien astronominė įdomybė. Jose esančios dalelės gali pažeisti palydovų elektroniką, sutrikdyti jutiklių darbą, paveikti saulės baterijas ir sugadinti kompiuterių atmintyje saugomus duomenis.

Kartais užtenka vienos didelės energijos dalelės, kad elektroninėje sistemoje įvyktų klaida. Didesnė dalelių dozė ilgainiui gali paspartinti įrangos dėvėjimąsi arba visiškai išvesti ją iš rikiuotės.

Radiacija pavojinga ir astronautams. Žemės atmosfera paviršiuje mus patikimai apsaugo, tačiau už jos ribų žmonės tampa daug jautresni Saulės audrų poveikiui. Dėl to planuojant skrydžius į Mėnulį ir tolimesnes kosmoso sritis būtina žinoti ne tik tai, kada kils audra, bet ir kaip po jos persitvarkys radiacijos juostos.

Kuo daugiau palydovų siunčiama į orbitą ir kuo ambicingesnės tampa žmonių misijos kosmose, tuo svarbesnės tokios žinios. Keturių juostų pasirodymas parodė, kad po galingo Saulės smūgio artimoji Žemės aplinka gali pasikeisti taip, kaip dabartiniai modeliai dar ne visada sugeba numatyti.

Pavojaus žmonėms Žemės paviršiuje šis reiškinys nekėlė. Vis dėlto aukštai virš mūsų įvykęs persitvarkymas tapo rimtu įspėjimu kosmoso pramonei: nematomas planetos skydas nėra sustingęs. Saulei suaktyvėjus jis gali per kelias savaites įgyti formą, kurios mokslininkai iki šiol nebuvo matę.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius