Užmigimo procese organizmas išgyvena pokyčių ciklą, kuris paruošia organizmą nakties atsigavimui: sulėtėja kvėpavimas ir širdies plakimas, atsipalaiduoja raumenys. Dažnai tuo metu, kai jau beveik pasinėrėte į miegą, atsipalaidavimo būseną lengvai sutrikdo staigus sudrebėjimas. Kodėl taip atsitinka?
Kodėl sudrebate prieš užmigdami?
Šis reiškinys moksle vadinamas hipnagoginiu trūkčiojimu. Staigūs raumenų susitraukimai, atsirandantys prieš užmiegant, gali atsirasti spontaniškai arba būti reakcija į išorinius dirgiklius. Įdomu tai, kad hipnagoginiai trūkčiojimai priklauso trumpalaikių nevalingų raumenų trūkčiojimų grupei – mioklonijai. Tai apima tokius refleksus kaip žagsėjimas ir čiaudulys.
60–70% suaugusiųjų yra susirūpinę dėl raumenų susitraukimų prieš užmiegant. Paprastai tai yra vienas ar keli trūkčiojimai iš eilės. Įdomu tai, kad ne visada galite jausti susitraukimus ir pabusti. Žmonės taip pat dažnai pamini apie greitą širdies plakimą, nereguliarų ar greitą kvėpavimą arba prakaitavimą po „trūkčiojimo“.
Susitraukimus dažnai lydi skausmas, kritimo jausmas, dilgčiojimas.
Jei tokie trūkčiojimai jums nutinka per dažnai ir trukdo užmigti, turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu, kad išvengtumėte galimų miego problemų.
Taigi, kodėl atsiranda hipnagoginiai trūkčiojimai?
Tyrėjai iškėlė keletą hipotezių, kodėl prieš miegą kūnas gali trūkčioti, ir dauguma jų dėl to kaltina smegenis. Mokslininkai teigia, kad staigus sudrebėjimas gali būti kojų ar rankų nervų, kurie siunčia neteisingus signalus, gedimas.
Be to, smegenys gali klaidingai suvokti jūsų atsipalaidavimą, todėl jos signalizuoja jūsų raumenims trūkčioti. Kita teorija teigia, kad tokie trūkčiojimai gali būti atsakas į hipnagogines haliucinacijas.