Turime trečią žmonijos istorijoje stebėtą objektą, kuris atskrido pas mus iš už Saulės sistemos ribų. Ir nors, deja, tai ne ateivių kosminis laivas, vis tiek turime rimtų priežasčių džiaugtis.
Jau seniai žinome, kad Saulės sistema nėra izoliuota kosminė sala, tačiau tik neseniai pradėjome sugebėti aptikti objektus, atkeliaujančius iš išorės.
2025 m. liepos 1 d. NASA finansuojamos ankstyvojo perspėjimo apie asteroidus sistemos ATLAS teleskopas, įrengtas Rio Hurtado mieste Čilėje, užfiksavo kai ką tikrai išskirtinio.
Žvaigždyno Šaulio fone pasirodė nauja kometa – bet ne bet kokia. Šis objektas nepriklauso mūsų Saulės sistemai.
Tai tarpžvaigždinė kometa, kuri kaip tik dabar praskrieja pro mūsų kosminį kiemą. Ji pavadinta 3I/ATLAS ir yra tik trečias toks žinomas atvejis žmonijos istorijoje.
Svečias iš kitos žvaigždžių sistemos
Šiuo metu 3I/ATLAS yra maždaug 670 mln. km nuo Saulės, tai yra panašiai tiek, kiek nutolęs Jupiteris. Panikuoti neverta – arčiausiai Žemės kometa priartės tik iki 1,6 astronominio vieneto (apie 240 mln. km). Tai daugiau nei 600 kartų toliau nei Mėnulis, tad joks pavojus mums negresia.
Artimiausias priartėjimas prie Saulės įvyks spalio 30 d., kai ji bus maždaug 1,4 astronominio vieneto atstumu – šiek tiek arčiau nei Marsas.
Ką apie ją žinome? Kol kas ne itin daug. Jos dydis, sudėtis ir tiksli trajektorija vis dar aktyviai tiriami. Tačiau pati jos buvimas – tai jau džiaugsmas astronomams.
Tarpžvaigždiniai objektai – be galo reti. Jų stebėjimas gali suteikti unikalų žvilgsnį į tai, kaip atrodo kitos planetinės sistemos, ir tai – be būtinybės siųsti ten erdvėlaivių milijonus kilometrų.
Trečias toks atvejis istorijoje
Kometa 3I/ATLAS prisijungia prie labai išskirtinės kompanijos.
Pirmasis patvirtintas tarpžvaigždinis svečias buvo 1I/ʻOumuamua, aptiktas 2017 m. Šis objektas buvo tokios keistos formos ir judėjimo trajektorijos, kad kai kurie mokslininkai (pvz., Avi Loeb iš Harvardo) net svarstė, ar tai negalėtų būti nežemiškos kilmės zondas. Nors ši hipotezė buvo vėliau atmesta, ʻOumuamua užkūrė pasaulinę vaizduotę.
Antras svečias iš už Saulės sistemos buvo 2I/Borisov, aptiktas 2019 m. mėgėjo Gennadijaus Borisovo. Skirtingai nei ʻOumuamua, 2I/Borisov atrodė kaip įprasta kometa – su dujų debesiu ir ilga uodega.
Dabar turime trečią atvejį – ir dar vieną priežastį džiaugtis.
Kas daro 3I/ATLAS ypatingą?
Naujoji kometa juda gerokai greičiau nei jos pirmtakai. Kaip pažymėjo Markas Norrisas, astronomas iš Centrinio Lankašyro universiteto (JK), 3I/ATLAS juda gerokai sparčiau nei ʻOumuamua ar Borisovas.
Nors dabar ji dar yra toli (prie Jupiterio orbitos), jos greitis būdingas būtent tarpžvaigždiniams objektams.
Deja, šiuo metu kometa matoma tik iš pietinio pusrutulio, tad Europos gyventojai negali jos stebėti plika akimi. Tačiau teleskopai visame pasaulyje, įskaitant Zwicky observatoriją Kalifornijoje ir tris ATLAS teleskopus, toliau ją seka.
Įdomu tai, kad mokslininkai aptiko ir senesnių šios kometos nuotraukų, darytų dar birželio 14 d. – dar iki oficialaus atradimo. Tokios „archyvinės“ nuotraukos padeda tiksliau apskaičiuoti trajektoriją ir prognozuoti būsimą judėjimą.
Atsiveria kosminiai vartai?
Nors šiuo metu nėra planuojama siųsti zondo į 3I/ATLAS, jos greitis ir trajektorija reikštų, kad tokia misija būtų nepaprastai sudėtinga ir brangi. Tačiau net ir be to, jos stebėjimai suteiks svarbių duomenų apie kitus pasaulius.
Jeigu kometoje pavyktų aptikti aminorūgščių – gyvybės statybinių blokų – tai būtų milžiniškas mokslinis lūžis. Toks atradimas reikštų, kad gyvybę palaikantys junginiai galėjo susiformuoti ir kitur Visatoje.
Be to, Norris pažymi, kad tokių objektų kaip 3I/ATLAS gali būti kur kas daugiau. Modeliai rodo, jog bet kuriuo metu pro mūsų Saulės sistemą gali skrieti net iki 10 000 tarpžvaigždinių keliautojų. Dauguma jų – per maži ir per tamsūs, kad būtų aptikti.
Bet tai gali netrukus pasikeisti. Neseniai atidaryta Very Rubin observatorija Čilėje, sukurta itin jautriam viso dangaus stebėjimui, gali net kas mėnesį aptikti naujus tarpžvaigždinius objektus. Kiekvienas jų – lyg žinutė butelyje iš tolimo planetinio pasaulio.
Gyvybės paieškos tarp žvaigždžių
Kometa 3I/ATLAS mokslininkams nėra tik įdomybė. Tai realus šansas patikrinti, ar gyvybės užuomazgos, bent jau cheminės, galėjo susiformuoti ir kitur.
Jei pavyktų patvirtinti, kad tokiame tarpžvaigždiniame svečiuje yra organinių molekulių, tai būtų stiprus argumentas, kad gyvybė Visatoje gali būti įprastas reiškinys, o ne unikalus atsitiktinumas.
Viena yra aišku: 3I/ATLAS – tai nepaprasta Visatos dovana. Ir nors ji pasirodė netikėtai, ji ilgai išliks astronomų ir kosmoso entuziastų atmintyje.
Galų gale, kas žino, ką dar slepia tarpžvaigždinės erdvės tamsa?
