Pastaraisiais metais susidomėjimas narcisizmu itin auga: žiniasklaida, filmai ir televizijos serialai pasakoja ir perteikia įvairias istorijas apie narciziškus ir egocentriškus žmones. Tačiau, neretai kyla klausimas: o kaip atskirti patologinį narcisizmą nuo sveikos savivertės? Juk kartais įmanoma suklysti…
NARCIZAI – KAS TAI?
Pirmasis narcizas atsirado senovės graikų mite – gražaus jaunuolio, įsimylėjusio savo atspindį vandenyje, vardu. Šiandien „narcisizmo” sąvoka psichologams asocijuojasi su perdėtu savo vaidmens visuomenėje sureikšminimu.
Tačiau ši sąvoka tuo neapsiriboja. Visi mes tam tikru mastu turime narciziškų bruožų – tai normalu, o kai kuriais atvejais net naudinga. Pavyzdžiui, narcisistinių bruožų nestokojantys žmonės dažnai turi ryškių ambicijų, rūpinasi išvaizda ir sėkmingai kopia karjeros laiptais. Šias savybes galime drąsiai priskirti sveikai savigarbai.
Beje, remiantis statistiniais duomenimis, kas šeštas žmogus pasaulyje kenčia nuo narcisizmo. O dar 5 proc. iš jų turi narcisistinį asmenybės sutrikimą arba – kraštutinę narcisizmo formą.
NARCISIZMAS ATSIRANDA VAIKYSTĖJE
Iš kur atsiranda šis sutrikimas? Šia tema yra dvi hipotezės.
Pirmoji – vaikas auga su nerimastingais, nuolat jį vertinančiais tėvais. Sąlyginė žinutė – „aš tave myliu, bet tik tada, kai pasieksi tam tikrų rezultatų”. Vaikas nuolat įrodinėja tėvams, kad yra vertas jų meilės. Augdamas žmogus keičia tėvų figūras į kitas ir toliau įrodinėja savo svarbą kitiems svarbiems žmonėms. Pavyzdžiui, menininkas bus labai priklausomas nuo visuomenės nuomonės. Ir jei visuomenė nebus labai patenkinta, t. y. asmuo nebus per daug paklausus savo profesijoje, jo savivertė kris.
Antroji hipotezė – tėvai pildo bet kokius vaiko poreikius, suformuodami jausmą, kad viskas sukasi aplink jį. Tokie vaikai tampa ambicingais ir ryškiais lyderiais, kurie tiki, kad yra visatos centras. Šie žmonės nepriima atmetimo, nesuteikia teisės klysti nei sau, nei kitiems. Nė neleidžia sau galvoti, kad kas nors gali nepavykti ar nepasisekti. Atitinkamai susidūrimas su įvykiais, kurie klostosi ne pagal planą, juos labai destabilizuoja.
NARCISISTINIO ASMENYBĖS SUTRIKIMO POŽYMIAI
Amerikos psichiatrų asociacija apibrėžia šiuos narcisistinio asmenybės sutrikimo požymius:
- Perdėtas, nepagrįstas savo svarbos jausmas ir tikėjimas savo talentu (grandioziškumas).
- Fantazijos apie neribotus pasiekimus, įtaką, valdžią, galią, intelektą, grožį ar tobulą meilę.
- Tikėjimas savo ypatingumu ir unikalumu, kurį lydi poreikis bendrauti tik su aukščiausio lygio žmonėmis.
- Besąlygiško susižavėjimo poreikis.
- Teisės į atlygį jausmas.
- Kitų išnaudojimas siekiant savo tikslų.
- Empatijos stoka.
- Pavydas kitiems ir įsitikinimas, kad kiti jiems pavydi.
Jei savyje randate penkis ar daugiau požymių, jums gali būti nustatytas šis sutrikimas. Tačiau svarbu prisiminti, kad diagnozes nustato ne psichologai ir draugai, o tik psichiatras. Taip pat atkreipkite dėmesį į pagrindinį sutrikimo požymį – tam tikros savybės trukdo gyventi, kurti santykius ir normaliai bendrauti su žmonėmis. Tai reiškia, kad jos tampa problema.
Kaip rodo praktika, žmonės, turintys narcisistinį sutrikimą, retai kreipiasi į specialistus, kol jiems sekasi gerai. Jie paprasčiausiai to nepastebi, kol ištinka krizė. O kai senosios taisyklės nustoja veikti, jie patiria didelį diskomfortą ir sunkiai prisitaiko prie aplinkybių.
KAS YRA SVEIKA SAVIVERTĖ?
Svarbu atskirti sveiką narcisizmą, kuris būdingas daugumai psichiškai sveikų žmonių, nuo patologinio narcisizmo. Sveikas narcisizmas padeda mums siekti tikslų ir savirealizacijos, pavyzdžiui, per ambicijas ir atkaklumą. Tai reiškia, kad gerbiu ir atsižvelgiu į save, siekiu tikslų ir sėkmės, realizuoju savo gyvenimo potencialą. Svarbiausia – vengti kraštutinumų.
Geras būdas save pasitikrinti – pagalvoti, ar sugebate analizuoti savo elgesį, būti savikritiškas ir priimti konstruktyvią kritiką. Patologinis narcisizmas tam trukdo. Tokie žmonės nesugeba savęs reflektuoti ir „pamatyti“ savęs iš šalies, analizuoti savo veiksmų, suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus.
Parašyti komentarą