Be abejo, sunku nustatyti, kokie veiksniai lemia (šeima, draugai, ugdymo įstaiga, paveldimumas ar kt.), kad vienas vaikas pasižymi betarpišku kuklumu ir nuolankumu, o kitas siekia nuolatos, bet kokia kaina, būti aplinkinių dėmesio centre… Psichologė Elinor Greenberg sako, kad tai labiausiai priklauso nuo vaiko asmenybės ir genetikos.
Manęs dažnai klausia: “Koks auklėjimas lemia, kad vaikui išsivysto narcisistinis asmenybės sutrikimas?” Arba: “Ar narciziškų tėvų vaikams nekyla pavojus patiems tapti narcizais?” Aišku tai, kad vaikai prisitaiko prie šeimos narių reikalavimų ir namų taisyklių.
Turinys
Dažniausi scenarijai, kurie gali lemti, kad vaikas tampa/taps narcizu
1-AS SCENARIJUS: NARCIZIŠKOS TĖVŲ VERTYBĖS
Šeima, kurioje auga vaikas, gali vertinti tik aukštus pasiekimus. Vienas iš tėvų arba abu tėvai yra demonstratyvios asmenybės. Jų šūkis: jei negali būti geriausias, kam stengtis? Meilė šioje šeimoje visada sąlyginė: kai vaikas laimi olimpiadą ar tampa mokyklos koncerto žvaigžde, jis apipilamas pagyrimais ir dėmesiu.
Kitais atvejais – panieka ir nusivylimas. Kiekvienas šeimos narys turi būti ypatingas ir nuolat tai įrodinėti. Nesvarbu, kiek daug pasieksite, spaudimas nesumažės. Vaikams sunku džiaugtis kuo nors šiaip sau, jei tai niekaip nepaveikia jų statuso.
Užuot tyrinėję tai, kas jiems patinka, jie susitelkia tik į tai, už ką tikrai sulauks tėvų paramos – aukštus pasiekimus. Tėvai domisi ne tikruoju vaiko “aš”, o tuo, kaip jis “dirba” šeimos statuso ir prestižo labui. Jie visada nori turėti kuo pasigirti kaimynams: “Pažiūrėkite, ką padarė mano vaikas!“
Tokiuose namuose augantys vaikai jaučiasi saugūs ir vertingi tik tada, kai jiems sekasi ir jie pripažįstami “geriausiais”. Sąlygiška tėvų, kurie pernelyg didelę reikšmę teikia statusui ir pasiekimams, meilė skatina visą gyvenimą siekti sėkmės, kuri tampa laimės sinonimu.
Pavyzdys: Rikas ir jo „gyvenimas popieriuje“
Rikas, puikus ir sėkmingas vyras, turintis narcisistinį asmenybės sutrikimą, man pasakojo, kad atėjo į terapiją, nes žinojo, jog „pasiklydo“. Viskas, ką jis darė, dabar jam nebeturi jokios reikšmės.
Jis sako: “Popieriuje mano biografija atrodo puikiai. Tačiau kažkur pakeliui praradau ryšį su tuo, kas iš tikrųjų esu. Aš nebesidžiaugiu savo pasiekimais. Man patinka tai, ką darau gerai, bet darau tai tik todėl, kad tai daro įspūdį kitiems žmonėms. Viduje jaučiu tuštumą.”
2-AS SCENARIJUS: NUVERTINANTIS NARCIZIŠKAS TĖVAS/MAMA
Šiame scenarijuje yra labai valdingas ir nuvertinantis tėvas/mama, kuris visada slopina vaiką. Tėvas/mama dažnai būna irzlus, lengvai praranda savitvardą ir turi nerealiai didelių lūkesčių. Jei šeimoje yra du ar daugiau vaikų, jis girs vieną, o kitus nuvertins. Be to, “gerasis” greitai gali tapti “bloguoju”, o jo brolis ar sesuo – “geruoju”.
Niekas nesijaučia saugus ir visi naudoja visus savo išteklius, kad nuramintų nirštantį tėvą/mamą.
Tokiose šeimose augantys vaikai jaučiasi pikti, pažeminti ir nevisaverčiai. Tačiau jie gali skirtingai reaguoti į savo situaciją.
Nugalėtas vaikas. Kai kurie vaikai tiesiog pasiduoda ir pripažįsta, kad yra nieko verti. Paauglystėje jie gali susirgti depresija, kurios pagrindas – gėda ir neapykanta sau. Tada, norėdami apsisaugoti nuo skaudžios gėdos, jie gali ieškoti užmaršties impulsyviame, priklausomybę sukeliančiame elgesyje. Vieni tampa alkoholikais ir narkomanais, kiti dienas leidžia internete. Jie niekada neišnaudoja savo potencialo, nes yra įsitikinę, kad jo nėra.
Maištaujantis vaikas. Šie vaikai atvirai maištauja prieš žinią, kad jie yra “nevykėliai”. Ir dažnai visą gyvenimą stengiasi įrodyti sau, pasauliui ir tėvams, kad jie yra ypatingi, o jų tėvai klysta. Įrodyti, kad jie yra ypatingi, tampa viso gyvenimo misija, o jų sieloje visada skamba griežtas balsas, kritikuojantis kiekvieną jų klaidą.
Piktas vaikas. Jis užauga su pykčio jausmu ant jį nuvertinančių tėvų. Bet kas, kas nors kiek primena jo tėvus, tampa jo pykčio taikiniu. Kartais jis pats tampa toksišku ir piktu narcizu. Jam neužtenka ką nors pasiekti, jis turi griauti.
Pavyzdys: filmas “Graži moteris”
Šiame filme Richardas Gere’as vaidina turtingą verslininką, kuris perka ir naikina įmones. Jam patinka naikinti buvusių šių įmonių savininkų gyvenimo rezultatus, nes jie visi simboliškai pakeičia jo nekenčiamą tėvą. Filmas virsta Pelenės istorija, kai jis pasamdo prostitutę (akt. Julia Roberts), kurią galiausiai įsimyli.
Netgi jo meilės objekto pasirinkimas būdingas narcizui. Esu sutikusi daug turtingų narciziškų vyrų, kurie geba rodyti meilę tik toms moterims, kurias “gelbsti”, kurios yra gerokai žemiau jų statuso ir todėl saugios jų savigarbai.
3-IAS SCENARIJUS: „AUKSINIS“ VAIKAS
Tokie tėvai paprastai būna užslėpti narcizai, jie jaučiasi nejaukiai dėmesio centre. Vietoj to jie giriasi savo gabiu vaiku. Dažnai vaikas yra tikrai talentingas ir nusipelno pagyrimo, tačiau tėvai susižavėjimą išdidina iki perdėto išaukštinimo. Dėl tokio perdėto idealizavimo vėliau vaikui gali išsivystyti narciziški bruožai.
Sąlyginės ir besąlyginės meilės pasekmės
Kiekvienas žmogus nori būti mylimas besąlygiškai, bet kartu ir realiai suvokiamas. Jei vaikai mano, kad tėvai juos vertina tik todėl, kad jie yra ypatingi, tai gali sukelti nesaugumo jausmą. Niekas visą laiką negali būti nugalėtoju. Niekas nėra geresnis už kitus visais atžvilgiais.
Klaidų ir gėdos suvokimas
Tėvų idealizuojami vaikai gali pradėti manyti, kad jie verti meilės tik tada, kai yra tobuli. Jiems gali būti gėda, kai jie pastebi tam tikrus savo trūkumus. Jie daro viską, kad įrodytų, jog yra nepriekaištingi ir verti idealizavimo.
Vėluojantis tikrojo “aš” vystymasis
Šio proceso metu vaikai gali prarasti ryšį su savo tikruoju “aš”, savo tikraisiais troškimais ir poreikiais. Užuot tyrinėję, kas jie iš tikrųjų yra, kokie yra jų tikrieji interesai ir talentai, jie gali visiškai „nuklysti“ nuo kelio ir skirti laiką tik tam, kas jiems jau gerai sekasi ir kas, jų manymu, gali sulaukti tėvų pritarimo.
Kartais šie vaikai atsispiria “auksinio vaiko” vaidmeniui ir netampa narcizais. Jie nekreipia dėmesio į pernelyg didelius pagyrimus ir atsisako vaidinti šeimos primestą genijaus vaidmenį. Viena motina man pasakė: “Mano sūnus yra šeimos viltis, jis išgarsins mūsų šeimą, mūsų šeimos vardą.” Jos sūnus prasitarė: “Aš tiesiog noriu išlipti iš šio nesibaigiančio bėgimo takelio ir gyventi savo gyvenimą, nepuoselėdamas beprotiškų tėvų lūkesčių.”
4-AS SCENARIJUS: GERBĖJAS EKSHIBICIONISTAS
Kai kurie vaikai auga šeimose, kuriose narciziškai nusiteikę tėvai apdovanoja juos pagyrimais ir dėmesiu tik tol, kol jie jais žavisi ir jiems paklūsta. Šie vaikai nėra skatinami save atskleisti. Jų vaidmuo šeimoje – garbinti savo narciziškojo tėvo/tėvų didybę ir niekada nesistengti prilygti ar pranokti jo/jų pasiekimų.
Ši strategija yra puikus būdas sukurti slaptus arba paslėptus narcizus. Vaikai įpranta “pirkti” dėmesį ir pagyrimus už tai, kad atvirai nekonkuruoja su narciziškai nusiteikusiu tėvu. Jie žino, kad bus nuvertinti, jei bandys siekti pripažinimo kaip asmenybės.
Suaugę šie vaikai jaučiasi per daug pažeidžiami, kad jaustųsi patogiai būdami dėmesio centre, todėl jų narcisizmo ir savigarbos problemos ne taip akivaizdžiai matomos tiems, kurie jų gerai nepažįsta. Tačiau kai kurie puikiai prisitaiko prie šio vaidmens darbe, kur randa naują susižavėjimo objektą – narcizišką vadovą ekshibicionistą.
Pavyzdys: Marija ir “didysis vyras”
Marija buvo asmeninė savo įmonės generalinio direktoriaus padėjėja. Ji žavėjosi juo ir mielai jam tarnavo. Ji jautėsi ypatinga, nes buvo su juo susijusi.
Ji brangino kiekvieną menką pagyrimą, kurio iš jo sulaukdavo per daugelį metų, ir saugojo visus jo dovanotus šventinius atvirukus. Marija nesusituokė, nes buvo pernelyg susitelkusi į darbą. Kiekvienas sutiktas vyras jai atrodė nepakankamai geras, palyginti su jos viršininku.
Žinantiems, į ką atkreipti dėmesį, nesunku pastebėti, kaip tam tikra namų aplinka prisideda prie vaiko narciziškų bruožų ugdymo. Kartais tapti narcizu jam tampa vienintele įmanoma ir protinga išeitimi.
Apie ekspertę: Elinor Greenberg yra psichologė, geštalto terapijos trenerė, besispecializuojanti psichoterapeutų mokymuose, kaip diagnozuoti ir gydyti ribines, narcisistines ir šizoidines adaptacijas. Ji yra knygos „Borderline, Narcissistic and Schizoid Adaptations: The Pursuit of Love, Admiration and Safety“ autorė. („Borderline, Narcissistic, and Schizoid Adaptations: The Pursuit of Love, Admiration, and Safety“, CreateSpace Independent Publishing Platform; 2016).
Taip pat skaitykite:
