Šį atradimą padarė Stenfordo universiteto (JAV) Alzheimerio tyrimų centro ekspertai. Mokslininkų tyrime dalyvavo 4263 abiejų lyčių 18-95 metų amžiaus žmonės. Atlikę kraujo tyrimą, jie atidžiai ištyrė plazmos baltymus.
Paaiškėjo, kad fiziologinis senėjimas vyksta netolygiai, yra nenuspėjama trajektorija, tačiau su pastoviais taškais. Jie atsiranda atitinkamai 34, 60 ir 78 metais – jaunystės, vėlyvojo gyvenimo ir senatvės. Šiame amžiuje tam tikrų baltymų koncentracija kraujyje staiga padidėja arba sumažėja.
Be to, tyrimo autoriai nustatė, kad vyrų ir moterų senėjimas skiriasi. Taigi iš 1379 baltymų, kurie su amžiumi kinta sparčiausiai, 895 buvo galima tiksliau nuspėti vyrų amžių.
Mokslininkai taip pat pastebėjo atvejų, kai neatitiko tyrimo dalyvių „paso” amžius ir fiziologinis amžius.
