Duodama interviu naujienų agentūrai „Bloomberg News Wire” Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde teigė, kad dėl užsispyrusiai didelės infliacijos artimiausiu metu gali būti sustabdyti bet kokie planai mažinti palūkanų normas Europoje.
Kalbėdama iš Pasaulio ekonomikos forumo Davose (Šveicarija), ji įspėjo neskubėti mažinti palūkanų normų, baiminantis, kad infliacijos lygis vėl padidės, ir teigė, kad per greito palūkanų normų mažinimo ekonominė rizika yra didesnė nei rizika palikti jas per aukštas.
„Kovodami su infliacija einame teisinga kryptimi”, – trečiadienį socialinėje žiniasklaidos platformoje X rašė Lagarde. „Tačiau neketiname šaukti pergalės, kol neįsitikinsime, kad infliacija tvariai siekia 2 proc.”
Remiantis naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, gruodžio mėn. metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,9 proc. Tai gerokai mažiau nei 2022 m. pabaigoje užfiksuoti visų laikų aukščiausi rodikliai, tačiau tai taip pat buvo reikšmingas vieno mėnesio pakilimas po pastaraisiais mėnesiais nuolat mažėjusios infliacijos.
Didžiausia metinė infliacija gruodžio mėn. buvo užfiksuota Slovakijoje (6,6 proc.), Kroatijoje (5,4 proc.) ir Austrijoje (5,7 proc.).
Trečiadienį paskelbtais duomenimis, Didžiojoje Britanijoje, kuri nėra ES šalis ir nepriklauso euro zonai, infliacija buvo dar didesnė – gruodžio mėn. ji sudarė 4 %, palyginti su 3,9 % lapkričio mėn.
Tai buvo pirmas infliacijos padidėjimas nuo 2023 m. vasario mėnesio, pranešė šalies Nacionalinis statistikos biuras.
Kovodamas su infliacija, kurią skatino dėl situacijos Ukrainoje kilusi energetikos krizė, ECB dešimt posėdžių iš eilės didino palūkanų normas, o po to pagrindinės indėlių galimybės palūkanų normą paliko nepakeistą – 4 % – aukščiausią lygį nuo euro valiutos sukūrimo 1999 m.
Anglijos centrinis bankas palūkanų normas pradėjo didinti anksčiau negu ECB ir jų nekeitė ilgiau – 14 posėdžių iš eilės padidino palūkanų normas iki 15 metų aukščiausio lygio (5,25 %), o po to nuo rugpjūčio mėn. jų nekeitė.
Didesnės palūkanų normos yra pagrindinė vyriausybės kovos su infliacija priemonė, nes taip mažinama pinigų pasiūla ir investuotojams patraukliau laikyti savo santaupas, o ne jas leisti. Tačiau tai yra pusiausvyros žaidimas, kuris gali pakenkti ekonomikos augimui. Dėl tos pačios priežasties palūkanų normų mažinimas didina pinigų pasiūlą ir gali paskatinti ekonominį aktyvumą.
Kai 2023 m. pabaigoje infliacija euro zonoje ir kitose Europos šalyse pradėjo lėtėti, investuotojai pradėjo spėlioti, kad ECB gali būti pasirengęs netrukus pradėti mažinti rekordiškai aukštas palūkanų normas. Tačiau C. Lagarde pastaba tokias viltis atmetė.
Parašyti komentarą