Milžiniškas nuodingų dujų pliūpsnis, susidaręs dėl naujausio Islandijos ugnikalnio išsiveržimo, plinta po Europą, rodo palydoviniai duomenys. Milžiniškas sieros dioksido stulpas gali paveikti ozono sluoksnį.
Kur keliauja nuodingos dujos?
Šiuo metu nuodingų dujų pliūpsnis juda per Šiaurės Europą. Mokslininkai suskubo nuraminti, kad debesis greičiausiai nesukels rimtų sveikatos problemų, tačiau gali paveikti ozono skylę virš Arkties.
Kovo 16 d. Reikjaneso pusiasalyje esantis požeminis ugnikalnis išsiveržė ketvirtą kartą per pastaruosius kelis mėnesius, atverdamas didžiausią dabartinio išsiveržimo ciklo plyšį ir išleisdamas didžiulį lavos srautą. Dėl šio įvykio vos nenukentėjo evakuotas Grindaviko miestas. Iš pradžių baimintasi, kad lavos srautas gali pasiekti jūrą ir išleisti druskos rūgšties pliūpsnį, kuris būtų pavojingas viskam, kas yra netoli pakrantės. Tačiau lava kranto nepasiekė.
Šis išsiveržimas išskyrė sieros dioksidą – bespalves, nuodingas dujas, kurių didelė koncentracija gali būti labai pavojinga. Kovo 17 d. ugnikalnis kas sekundę išmetė apie 50 kg sieros dioksido. Dėl didelio dujų kiekio netoliese esančios Svartsengi elektrinės darbuotojai buvo evakuoti iš objekto, o vietos gyventojai įspėti likti patalpose.
Nuo kovo 18 d. sieros dioksido emisijos gerokai sumažėjo, tačiau nauji duomenys, gauti iš „Copernicus” atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) – Europos Sąjungos programos „Copernicus”, pagal kurią, naudojant palydovinius duomenis, stebimi orai ir klimato kaita, dalies – rodo, kad pirminis dujų nuotėkis suformavo koncentruotą 5 kilometrų aukščio pliūpsnį, kuris vėliau išplito į kitas Šiaurės šalis.
Dujų pliūpsnis jau praskriejo virš Jungtinės Karalystės ir dabar artėja prie Skandinavijos, kur pradės sklaidytis. Deja, bet šis debesis pasieks ir Lietuvą. Šioje animacijoje parodyta, kaip juda dujų debesis:
Pavojus ozonui
Sieros dioksidas gali reaguoti su atmosferos ozono molekulėmis ir taip sumažinti šios apsauginės medžiagos kiekį ozono sluoksnyje, kuris saugo Žemės paviršių nuo kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių.
2023 m. spalio mėn. mokslininkai iš dalies priskyrė beveik rekordinio dydžio ozono skylę virš Antarktidos 2022 m. Tongos povandeninio ugnikalnio išsiveržimui, dėl kurio į atmosferą pateko didelis kiekis vandens garų ir sieros dioksido, galėjusio susilpninti ozono sluoksnį.
Islandijos ugnikalniai
Ekspertai prognozuoja, kad neseniai įvykę išsiveržimai Islandijoje gali būti naujo šimtmečius trunkančio regiono aktyvumo laikotarpio pradžia. Dėl to per ateinančius kelerius metus gali padidėti į Arktį pumpuojamo sieros dioksido kiekis, o tai ateityje gali lemti didesnes šiaurines ozono skyles.
„Islandijos ugnikalnių išsiveržimų poveikis atmosferai kol kas nėra toks didelis, tačiau svarbu toliau stebėti padėtį”, – pareiškime sakė CAMS direktorius Lawrence’as Ruilas.
