Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Žodžių svarba: frazės, kurias reikia pasakyti savo suaugusiems vaikams
Psichologija ir santykiai

Žodžių svarba: frazės, kurias reikia pasakyti savo suaugusiems vaikams

Žodžių svarba
Dalintis

Augdamas bei bręsdamas žmogus permąsto savo santykius su visais jį supančiais žmonėmis, ir mama bei tėtis – ne išimtis. Vieni su jais tampa artimesni, kiti, priešingai, stengiasi kuo labiau atsiriboti. Ir jei tėvai nori išlaikyti šiltus santykius su savo užaugusiais vaikais, būtina ties tuo padirbėti.

 

6-ios frazės, kurias suaugę vaikai nori išgirsti iš savo tėvų

Ne visi gali išreikšti savo jausmus žodžiais, manydami, kad veiksmai kalba patys už save. Tačiau psichoterapeutai sako: suaugusiems vaikams santykiuose su tėvais reikia žodžių kaip patvirtinimo: „Taip, aš suprantu, kad viskas nebuvo sklandu, bet aš esu su tavimi.“

Štai šešios svarbios frazės, kurias tėvai gali (ir turėtų) sakyti savo suaugusiems vaikams:

 

„ATLEISK MAN”

Šiuos du žodžius jie trokšta išgirsti labiau nei bet ką kitą pasaulyje. Juk kol vaikas mažas, jis nesuvokia, kokį poveikį jam daro tam tikri tėvų veiksmai.

„Kai kuriais atvejais jų elgesys ar pasirinkimai vaikui sukėlė tam tikrų psichikos sveikatos problemų, – sako santuokos ir šeimos specialistas Ariel Doualan. – Jie galėjo skaudinti netyčia, ir dauguma vaikų supranta, kad nemažai tokio elgesio atvejų buvo geranoriški. Tačiau jiems vis tiek labai svarbu sulaukti atsiprašymo, kad galėtų gyventi toliau.”

 

„AŠ TIESIOG BANDŽIAU (BANDAU) IŠGYVENTI IR NEPASIMESTI”

Taip, šis teiginys nepateisina šiurkštaus elgesio ar blogo auklėjimo. Tačiau taip tėvai bent jau pripažįsta, kad jie bandė susidoroti su tuo, kas juos užgriuvo. Jis darė viską, ką galėjo, naudodamiesi tuo metu prieinamais metodais.

O tais laikais mažai kalbėta apie emocijas ar bendravimo įgūdžius, t. y. apie tai, ko mes šiandien tikimės iš tėvų.

„Suaugusiam žmogui, kuris dar neturi vaikų, gali būti labai sunku prisiminti savo vaikystę, – sako psichoterapeutė Nedra Glover Tawwab. – Tačiau jis dar nesupranta, ką reiškia būti suaugusiuoju, kuris vienu metu turi dirbti, išlaikyti šeimą, aprūpinti ir rūpintis vaiku… Ir tuo pat metu nesutrikti bei nepasimesti.

 

„AŠ TAVIMI LABAI DIDŽIUOJUOSI”

Nesvarbu, kiek vaikui metų – 5 ar 25. Jis nori žinoti, kad tėvai didžiuojasi jo pasiekimais. Tai suteikia paskatą siekti daugiau.

„Daugelis tėvų savo vaikus auklėjo dvasia „būk geresnis už mus, pasiek daugiau”, – sako psichoterapeutas Jor-El Caraballo. – Tai neretai įžiebia nerimą: ar gerai vykdome šį pamokymą. Frazė „aš didžiuojuosi tuo, ką tu padarei, ir tuo, kas tu esi” iš tiesų gali nuraminti ir išsklaidyti abejones”.

6-ios frazės, kurias suaugę vaikai nori išgirsti iš savo tėvų

„TU GYVENI NE TAIP, KAIP AŠ, BET AŠ VIS TIEK TAVE PALAIKAU”

Kai kurie tėvai skatina savo vaikus eiti savo keliu: sukurti gydytojų ar mokytojų dinastiją, siekti aukštojo išsilavinimo ir pan. Jie mano, kad tai „teisingas” kelias – labiau pažįstamas ir stabilesnis.

Tačiau jei augdamas vaikas užsibrėžia sau tokius tikslus, kurie labai skiriasi nuo tėvų pasirinkimų, jų užduotis – tiesiog priimti jo sprendimą nerodant nepritarimo.

Šiuo teiginiu pripažįstamas suaugusio vaiko pasirinkto kelio individualumas ir patvirtinamas jo savarankiškumas.

 

„AR TAU REIKIA PATARIMO, AR TIESIOG NORI APIE TAI PASIKALBĖTI?”

Mylintys tėvai nori apsaugoti savo vaiką, ir nesvarbu, kiek jam metų. Noras apsaugoti vaikus nuo klaidų yra visiškai natūralus. Tačiau užaugęs sūnus ar dukra turi patys rasti problemos sprendimą – tai irgi yra suaugimo dalis.

Psichoterapeutai sako: tiesioginis klausimas – patarimas ar pagalba – rodo, kad tikite, jog jūsų vaikas susidoros su bet kokia situacija. O noras skubiai išduoti veiksmų gaires neleidžia suaugusiam vaikui deklaruoti save kaip asmenybę. Juk dažnai užtenka tik išklausyti arba palaikyti.

 

„AŠ VISADA ESU ŠALIA TAVĘS”

„Vaikų auklėjimo darbas nesibaigia jiems sulaukus pilnametystės. Santykiai tiesiog pasikeičia”, – sako Jor-El Caraballo. – Taip, tėvai turi perkelti dėmesį nuo rūpinimosi vaikais į asmeninius užsiėmimus, tačiau tai nereiškia, kad jie vis dar negali dalyvauti jų gyvenime. Nustatyti tinkamas bendravimo ribas, kurios leistų išlaikyti aktyvų buvimą ir rūpinimąsi, yra subtilus, bet labai svarbus procesas”.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...

Nematoma kasdienybė

Nematoma kasdienybė: psichologiniai reiškiniai, kurie valdo mūsų elgesį

Žmogaus smegenys yra vienas paslaptingiausių ir tuo pačiu galingiausių organų – jos...

Pykčio anatomija

Pykčio anatomija: ką iš tikrųjų mums bando pasakyti ši emocija?

Pykčio emocija dažnai vaizduojama kaip sprogimas – destruktyvi jėga, kuri griauna tiltus...

Panikos priepuolis

Panikos priepuolis – kūno šauksmas, kurio negalima ignoruoti: 12 žingsnių, padėsiančių sugrįžti į save

Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja daug – dažnai daugiau, nei leidžia mūsų vidinės...