NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO), nuolat stebinti Saulę, neseniai užfiksavo du galingus X klasės saulės žybsnius. Pirmasis žybsnis, klasifikuotas kaip X2.8, pasiekė piką gegužės 27 d. 2024 m., 3:08 val. Rytų laiku. Antrasis, X1.4 klasės žybsnis, pasiekė piką gegužės 29 d. 2024 m., 10:37 val. Rytų laiku.
Kas yra saulės žybsniai?
Saulės žybsniai yra intensyvūs radiacijos sprogimai, kurie atsiranda Saulėje, kai Saulės atmosferoje sukaupta magnetinė energija staiga išsiskiria. Jie spinduliuoja energiją visame elektromagnetiniame spektre, nuo radijo bangų iki gama spindulių. Šie žybsniai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ir dažnai lydi Saulės medžiagos išmetimas, vadinamas koroninės masės išmetimu (CME).
Saulės žybsnių klasifikacija
Saulės žybsniai klasifikuojami pagal jų ryškumą rentgeno bangose, kurias stebi tokie palydovai kaip GOES kosminis laivas. Šios klasės yra A, B, C, M ir X, kur A yra silpniausia, o X – stipriausia. Kiekviena klasė rodo dešimteriopą energijos gamybos padidėjimą, o kiekvienoje klasėje naudojama tikslesnė skalė nuo 1 iki 9, kad būtų pateikta daugiau detalių.
- A klasės žybsniai yra silpniausi ir beveik neveikia Žemės.
- B klasės žybsniai yra šiek tiek stipresni, tačiau vis dar nedaro didelės įtakos.
- C klasės žybsniai yra vidutinio stiprumo ir turi mažai pastebimų pasekmių Žemei.
- M klasės žybsniai gali sukelti trumpalaikius radijo ryšio sutrikimus poliuose ir nedidelius radiacijos audras, kurios gali kelti grėsmę astronautams.
- X klasės žybsniai yra didžiausi ir galingiausi, galintys sukelti viso pasaulio radijo ryšio nutrūkimus ir ilgalaikes radiacijos audras.
Žybsnio klasifikacija, pavyzdžiui, X2.8, nurodo X klasės žybsnį su ryškumu 2,8 pagal logaritminę skalę, naudojamą rentgeno spinduliuotei matuoti. Ši skalė yra esminė, siekiant suprasti ir prognozuoti saulės žybsnių poveikį kosminei erdvei aplink Žemę ir įvairioms technologijoms bei sistemoms, kurias gali paveikti padidėjęs saulės radiacijos lygis.
Saulės dinamikos observatorija (SDO)
NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO) yra misija, skirta tyrinėti Saulės poveikį Žemei ir jos aplinkai. SDO, paleista 2010 m. vasario 11 d., yra dalis NASA programos „Gyventi su žvaigžde“ (LWS), kurios tikslas yra tirti Saulės-Žemės sistemos aspektus, kurie tiesiogiai veikia gyvenimą ir visuomenę.
SDO tikslai
Pagrindiniai SDO tikslai yra suprasti Saulės atmosferą ir jos magnetinį lauką, išsiaiškinti, kaip energija kaupiasi ir išsiskiria Saulės atmosferoje (pvz., per saulės žybsnius ir koroninės masės išmetimus), bei matuoti Saulės svyravimus, kurie daro įtaką gyvenimui Žemėje ir technologinėms sistemoms. SDO teikia beveik nepertraukiamus Saulės stebėjimus su aukšta raiška įvairiose bangų ilgiuose, o tai yra labai svarbu gerinant mūsų gebėjimą prognozuoti kosminės orų reiškinius.
SDO įranga
SDO yra aprūpinta trimis jautriais prietaisais:
- Atmospheric Imaging Assembly (AIA) kas 12 sekundžių daro detalias Saulės atmosferos nuotraukas įvairiuose bangų ilgiuose, suteikdama išsamų vaizdą apie koroną ir jos dinamiką.
- Helioseismic and Magnetic Imager (HMI) stebi Saulės paviršių ir magnetinį lauką, teikdamas duomenis, kurie padeda suprasti vidinę Saulės struktūrą ir magnetinę veiklą.
- Extreme Ultraviolet Variability Experiment (EVE) matuoja Saulės ultravioletinę spinduliuotę su precedento neturinčiu tikslumu, kas yra gyvybiškai svarbu suprasti Žemės atmosferos ir kosminės aplinkos pokyčius.
SDO duomenys yra neatskiriama mūsų supratimo apie sudėtingą ir dinamišką Saulės elgesį dalis ir žymiai pagerino kosminės orų prognozes.
Parašyti komentarą