Prisiminimai apie padarytas klaidas ar nusižengimus kelia neigiamas mintis ir jausmus, mažina savivertę, o tai savo ruožtu didina stresą ir net gali sukelti depresiją. Nuo kasdienės savigraužos kenčia karjera, sveikata, psichologinė ir dvasinė būsena…
Visi darome klaidų, tačiau pernelyg didelis apgailestavimas gali mus sunaikinti. Kaip tai įveikti?
Patarimai, kurie padės susidoroti su užvaldžiusiais jausmais ir judėti pirmyn
PRIPAŽINKITE, KAD VISI ŽMONĖS KARTAIS KLYSTA
Mes visi retkarčiais padarome didelių ar mažų klaidų. Gailėjimasis rodo, kad mums rūpi ir mes gailimės. Tačiau ilgalaikė savigrauža yra žalinga. Geriau sau pasakyti: „Aš esu žmogus ir galiu klysti – tai visiškai normalu.“
NEBEGALVOKITE APIE PRAEITĮ
Jei nesibaigiantys apgailestavimai nepagerina situacijos, jų reikėtų atsisakyti. Kuo turėtume juos pakeisti? Pavyzdžiui, galime pagalvoti, ko iš tikrųjų norime: laimės, meilės, pripažinimo, sėkmės? Būtent į tai turėtume sutelkti dėmesį, užuot be galo galvoję apie tai, kas nutiko praeityje.
STEBĖKITE SAVO VIDINIUS MONOLOGUS
Dažniausiai negatyvios mintys atsiranda tarsi automatiškai, „kramtome“ vis tą patį šimtąjį kartą, bet to net nesuvokiame. Būtent todėl reikia jas sekti, sulėtinti jų eigą, išgirsti savo vidinį monologą.
Nebūtina tikėti visomis neigiamomis mintimis. Kartais tiesa slypi ne ten, kur jos ieškome. Pavyzdžiui, tokie sau pasakyti žodžiai, kaip kad: „Koks aš idiotas! Neturėjau taip elgtis“ sukelia gėdą. O mintis: „Galėjau pasielgti kitaip. Kitą kartą į tai atsižvelgsiu ir pasistengsiu eiti kitu keliu“ atveria galimybes ir geresnės ateities perspektyvas.
SUPRASKITE, KAS SUKELIA NEIGIAMAS MINTIS
Atkreipdami dėmesį į save, galime suprasti, kas mus „sužadina“ – žmonės, situacijos, prisiminimai – ir iš anksto pasiruošti padrąsinimą, kuris padės išlikti stipriems, kai su jais susidursime. Taip pat gali padėti gilaus kvėpavimo praktika, pozityvios vizualizacijos ar kt.
ĮSISĄMONINKITE RYŠĮ TARP MINČIŲ, JAUSMŲ IR ELGESIO
Pripažinkite, kad jausmus, motyvus ir elgesį lemia tai, kaip mąstome. Ir kur kas geriau, kai mintys veikia mūsų naudai, o ne prieš mus.
SUTELKITE DĖMESĮ Į DĖKINGUMĄ
Tai itin paplitusi ir veiksminga praktika. Galima rašyti dienoraštį ir kasdien į jį įrašyti tris dalykus – už ką šiandien esame dėkingi.
Daugiau laiko reikėtų skirti mąstymui apie tai, kas gera, nei gilinimuisi į tai, kas bloga. Palaipsniui pastebėsime pokytį, jausimės ramesni, laisvesni ir laimingesni.
PAGALVOKITE: „KAS AŠ ESU IR KUO NORIU BŪTI?“
Turime pripažinti savo teigiamas savybes, padaryti pauzę ir pabandyti suprasti, kaip atsidūrėme ten, kur esame dabar. Kas traukia žmones prie mūsų? Galbūt mes linksmi, mylintys, patikimi, protingi, o gal tiesiog įdomūs? Svarbu nepamiršti savo vertės, nuopelnų ir puoselėti tai, kas mus daro ypatingus.
ATSIPRAŠYKITE IR ATLEISKITE SAU
Gailėjimasis ir kaltė laiko mus neigiamų minčių ir emocijų nelaisvėje. Kodėl gi neleisti sau pripažinti savo trūkumų, teisės klysti ir kartais elgtis neprotingai? Nuoširdžiai atsiprašykite tų, kuriuos įskaudinote ir tikėkite, kad ateityje būsite stipresni ir išmintingesni.
Nepamirškite, kad klaida – tai galimybė augti, tobulėti ir keistis. Pripažindami savo „netobulumą“ galime paleisti praeitį, pradėti viską iš naujo bei susitelkti į ateitį ir stengtis ją kurti tokią, kokios norime.
Parašyti komentarą